Kometa po skrydžio pro Saulę netikėtai pakeitė sukimosi kryptį: mokslininkai ieško paaiškinimo

2027 m. pradžioje kometa 41P/Tuttle-Giacobini-Kresák, kurios orbitos periodas apie Saulę trunka 5,4 metų, priartėjo prie žvaigždės iki artimiausio taško – perihelio.

Šio priartėjimo metu astronomai pastebėjo neįprastą reiškinį: kometos sukimasis akivaizdžiai lėtėjo, kol, panašu, visai sustojo ir greičiausiai vėl prasidėjo priešinga kryptimi. Taip teigia Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) astronomas Davidas Jewittas.

Paradoksalu, tačiau pats krypties pasikeitimas nėra stulbinamiausia šios istorijos dalis. Žinoma, kad kometų sukimosi kryptis kartais kinta, joms priartėjus prie Saulės. Neįprasta tai, kaip greitai ir kaip stipriai ši konkreti kometa pakeitė savo sukimąsi.

Astronomas Dennisas Bodewitsas iš Merilando universiteto, aprašydamas anksčiau stebėtą kometos lėtėjimą, yra sakęs:

„Iki šiol rekordas priklausė kometai 103P/Hartley 2, kurios sukimosi periodas per 90 dienų pailgėjo nuo 17 iki 19 valandų.“

„Palyginimui, 41P per 60 dienų sulėtėjo daugiau kaip 10 kartų stipriau. Tiek pasikeitimo mastas, tiek tempas yra tai, ko dar niekada nebuvome matę.“

Stebėjimų seka buvo tokia: 2017 m. kovo mėnesį nustatyta, kad 41P kometos sukimosi periodas siekė apie 20 valandų. Gegužę šis periodas jau buvo daugiau nei dvigubai ilgesnis – maždaug 53 valandos vienam apsisukimui.

Tačiau gruodį nutiko kažkas iš tiesų neįprasto. Kometos sukimosi periodas sutrumpėjo iki 14,4 valandos. Pasak Jewitto, tokį pokytį geriausiai paaiškina prielaida, kad apie 2017 m. birželį kometa visiškai nustojo suktis, o tuomet ėmė suktis priešinga kryptimi.

Teoriškai toks reiškinys gana lengvai paaiškinamas. Kometos – tai netolygūs uolienų ir ledo gumulai, didžiąją savo orbitos dalį tyliai keliaujantys kosminėje erdvėje. Tačiau joms priartėjus prie Saulės, ledo sluoksniai ima tiesiogiai virsti dujomis – tai vadinama sublimacija.

Tada iš kometos paviršiaus ima veržtis dujų čiurkšlės ir savotiški „geizeriai“, išsvaidantys garus į kosmosą. Kiekviena tokia čiurkšlė kometos branduoliui suteikia sukimo momentą. Dėl to daugeliui kometų, skriejant aplink Saulę, kinta jų sukimosi greitis – kai kurios taip stipriai įsisuka, kad galiausiai visiškai subyra.

Be to, kuo kometa mažesnė, tuo lengviau pakisti jos sukimosi greičiui. Manoma, kad 41P yra maždaug 1 kilometro skersmens – tai prilygsta maždaug 10 futbolo aikščių, išdėliotų viena po kitos. Toks nedidelis dydis reiškia, kad dujų čiurkšlės jos sukimąsi gali paveikti itin stipriai.

Jei Saulė kometą šildė netolygiai arba jos ledo sankaupos pasiskirsčiusios labai nevienodai, staigus ir ryškus sukimosi krypties pasikeitimas matematiniu požiūriu tampa lengvai paaiškinamas.

Vis dėlto klausimų dar lieka. Iš atliktų šviesio kitimo (šviesos kreivės) matavimų galima nustatyti, kokiu greičiu kometa sukasi, tačiau ne jos sukimosi kryptį.

Jewittas savo išvadą padarė suderinęs šviesos kreives su naujais kometos dydžio įvertinimais, gautais iš archyvinių Hablo kosminio teleskopo duomenų. Sklandžiai suderinti duomenis jam pavyko tik darant prielaidą, kad kometos sukimasis buvo sulėtėjęs iki nulio ir tada pasikeitė kryptis.

„Stebėti itin greiti pokyčiai yra natūrali labai mažo branduolio reakcija į išsiskiriančių lakiųjų medžiagų sukuriamus sukimo momentus“, – rašo Jewittas savo dar neperžiūrėtame moksliniame rankraštyje.

Jo skaičiavimai rodo, kad jei 41P sukimosi pokyčiai ir toliau vyks tokiu pat tempu kaip 2017-aisiais, per kelis artimiausius dešimtmečius kometa gali visiškai suirti. Ar taip atsitiks, kol kas neaišku. Nėra paskelbtų duomenų apie jos sukimosi greitį 2022 m. rugsėjo perihelio metu. Kitas geras metas šiems matavimams bus artėjantis 2028 m. perihelis.

Kometos yra vieni įdomiausių ir trapiausių ankstyvosios Saulės sistemos reliktų. Nors jos lengvai kinta ir dūžta, kažkokiu būdu nemažai jų išliko net ir po 4,5 milijardo metų nuo Saulės sistemos susiformavimo.

Stebėjimai rodo, kad per 2017 metus, o tikriausiai ir per ankstesnius dešimtmečius, 41P patyrė labai didelius pokyčius. Tai leidžia manyti, kad ši kometa gali būti gerokai didesnio kūno liekana, ilgainiui pamažu „nugremžta“ daugybinių praskridimų pro Saulę.