Prisijunkite
Paskelbė
Danielius Mažeikis
Paskelbta
Kosminės kelionės kelia rimtų iššūkių žmogaus organizmui ir regėjimas yra viena iš sričių kuri labiausiai nukenčia. Dalis astronautų grįžta iš misijų turėdami regėjimo sutrikimų kurie ne visada išnyksta net ir sugrįžus į Žemę. Todėl mokslininkai ieško būdų kaip numatyti šiuos pokyčius dar prieš startą.
Jungtinių Valstijų tyrėjų komanda sukūrė dirbtiniu intelektu (DI) paremtą metodą kuris gali padėti nustatyti riziką iš anksto. Jie daugiausia dėmesio skyrė vadinamam „kosminių skrydžių sukeltam neurookuliariniam sindromui“ dar žinomam kaip SANS. Šis sindromas susijęs su regėjimo silpnėjimu ilgiau būnant kosmose.
Nors kartais simptomai praeina sugrįžus į Žemę ne visi astronautai pasveiksta visiškai. Gebėjimas nustatyti kuriems žmonėms kyla didžiausia rizika leistų imtis prevencinių veiksmų. Tai gali tapti itin svarbiu žingsniu planuojant ilgesnes keliones į kosmosą.
Dirbtinio intelekto taikymas
Tyrėjų komanda pasitelkė superkompiuterį Kalifornijos universitete San Diege kad sukurtų giliuoju mokymusi pagrįstą modelį. Šis modelis gebėjo atpažinti akių struktūros pokyčius kurie gali būti susiję su SANS. Duomenys buvo surinkti tiek iš žmonių patyrusių mikrogravitacijos simuliacijas tiek iš astronautų.
Kad užtektų informacijos mokymui akių skenavimai buvo suskaidyti į tūkstančius dalių. Taip dirbtinis intelektas galėjo išanalizuoti daug daugiau detalių nei tradiciniais metodais. Galiausiai sistema pasiekė 82 proc. tikslumą prognozuodama kurie astronautai gali patirti regėjimo sutrikimų dar prieš skrydį.
Svarbiausia buvo tai kad DI fiksuoti pokyčiai pasikartojo tiek kosminiuose tiek žemėje atliktuose bandymuose. Tai reiškia kad mikrogravitacija veikia akis labai panašiai kaip tikras buvimas kosmose. Tokie duomenys suteikia galimybę atlikti tyrimus Žemėje ir taupyti laiką bei išteklius.
Sveikatos tyrimų perspektyvos
DI analizė atskleidė kurie akių sluoksniai labiausiai nukenčia tai yra tinklainės nervinių skaidulų sluoksnis ir tinklainės pigmentinis epitelis. Tokios žinios padeda suprasti ne tik kaip sindromas atsiranda bet ir kokias prevencijos priemones galima kurti. Tai pirmasis žingsnis link personalizuotos astronautų sveikatos priežiūros.
Nors tyrėjai pabrėžia kad sistema dar nepasiruošusi praktiniam taikymui, ji jau rodo tvirtus pagrindus. Su daugiau duomenų ir patobulinimų ši technologija gali tapti būtina astronautų sveikatos planavimo dalimi. Tai leistų anksti pastebėti riziką ir sumažinti ilgalaikio regėjimo pažeidimo tikimybę.
Kosmoso tyrimai ateityje užtruks ilgiau todėl būtina pasirūpinti visais sveikatos aspektais. Be regėjimo čia įtraukiami kaulų tvirtumo, širdies ir smegenų pokyčiai. Tik įveikus šiuos iššūkius žmonija galės saugiai žengti toliau į Visatą.
Danielius Mažeikis
Žurnalistas
Mane žavi mokslas ir technologijos – tai sritys, kuriose nuolat gimsta ateitis. Rašydamas apie naujausius atradimus, inovacijas ir technologijų poveikį mūsų gyvenimui, siekiu sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai, bet ne paviršutiniškai.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.