Mėgstantys keliauti turėtų suklusti dabar, įspūdingas dangaus reiškinys gali tapti rimtu įspėjimu

Atrodytų, kad aplink saulę ar mėnulį pakibo milžiniškas švytintis žiedas – subtilus, bet kartu ir galingas gamtos ženklas. Šis reiškinys žavi savo magišku vaizdu, o kartais net priverčia pagalvoti apie senovinius mitus ar mistiką. 

Tačiau už šios grožybės slypi aiškūs fizikiniai procesai, o dar svarbiau, jog halo gali būti svarbus įspėjimas apie artėjančius orų pokyčius. Dėl to ypač kalnuose ar atvirose vietovėse esantiems keliautojams verta išmokti jį atpažinti ir suprasti, ką jis reiškia.

Kas yra halo ir kaip jis atsiranda?

Halo – tai optinis reiškinys, atsirandantis, kai saulės arba mėnulio šviesos spinduliai lūžta ir atsispindi mažyčiuose ledo kristaluose, esančiuose aukštai atmosferoje, dažniausiai cirrostratus tipo debesyse. 

Šie debesys sklando 5–13 km aukštyje ir sudaryti iš itin smulkių ledo kristalų. Kai šviesa pereina per kristalus, ji išsisklaido tam tikru kampu, dažniausiai apie 22 laipsnius, suformuodama aplink šviesos šaltinį švytintį ratą – halo.

Nors dažniausiai matome vadinamąjį „mažąjį“ halo, egzistuoja ir įvairesnių formų – šviesos lankų, stulpų ar net „netikrų saulių“ (parhelionų), kurie gali pasirodyti kaip papildomos šviesos dėmės šalia tikrosios saulės. Kuo šviesa labiau lūžta ar atsispindi nuo skirtingos formos kristalų, tuo įvairesnis gali būti reiškinys.

Halo ne tik gražu, tai ir signalas

Nuo senų laikų žmonės pastebėjo, kad halo dažnai reiškia artėjančius pokyčius danguje – ir ne be reikalo. Halo susidarymui būtini cirrostratus debesys, kurie paprastai pasirodo prieš šiltąjį atmosferos frontą.

Tai reiškia, kad į jūsų vietovę gali artėti žemesnio slėgio zona, kuri atneš lietų, sniegą ar sustiprėjusį vėją.

Dėl to keliautojai, ypač kalnuose, turėtų į halo žiūrėti ne tik kaip į nuostabų gamtos reginį, bet ir kaip į perspėjimą. Jei išvydote šviesos ratą aplink saulę ar mėnulį, verta peržvelgti orų prognozes, pasirūpinti tinkama apranga ar net pagalvoti, ar saugu tęsti kelionę sudėtingesnėmis sąlygomis.

Kur ir kada geriausia stebėti?

Halo galima pastebėti bet kuriuo metų laiku ir bet kuriuo paros metu, tiek dieną aplink saulę, tiek naktį aplink mėnulį. Vis dėlto didžiausia tikimybė jį išvysti būna žiemą, kai atmosferoje dažniau susidaro ploni, ledo kristalais prisotinti debesys. 

Kalnuose šis reiškinys taip pat dažnesnis, tiek dėl šaltų oro sąlygų, tiek dėl aiškesnio dangaus ir mažesnio šviesos taršos lygio.

Pats įspūdingiausias halo vaizdas atsiveria, kai saulė ar mėnulis yra žemai virš horizonto, tada šviesos lūžis ryškesnis, o pats ratas didesnis ir aiškesnis. Geriausia stebėti atsistojus pavėsyje ar pridengus saulę ranka, kad geriau matytųsi kontrastai danguje.

Kodėl verta žinoti apie halo?

Be akivaizdaus estetinės vertės, šis reiškinys neretai būna stulbinantis reginys nuotraukose ar vaizdo įrašuose – halo gali tapti tikru gamtos indikatoriumi. Jei keliaujate, žygiuojate ar leidžiate laiką lauke, tokie ženklai gali padėti išvengti netikėtų situacijų. 

Dėl savo subtilumo ir trumpalaikiškumo halo kartais nepastebimas, tačiau tie, kurie jį atpažįsta, turi pranašumą prieš netikėtai pasikeičiančius orus.