Milžiniškas poveikis planetos kraštovaizdžiui: mokslininkai išmatavo, kaip greitai ledynai šlifuoja Žemę

Rezultatai parodė, kad dauguma jų kasmet nugramdo nuo 0,02 iki 2,68 milimetro paviršiaus sluoksnio. Tai maždaug atitinka banko kortelės storį, tačiau per ilgus tūkstantmečius tokie pokyčiai lemia milžiniškus kraštovaizdžio pasikeitimus. Ledynai paliko gilų pėdsaką daugelyje pasaulio vietų. 

Kanadoje jie išraižė Banfo slėnius, išlygino Ontarijo žemes, suformavo ežerų sistemas ir paliko derlingus prerijų dirvožemius. Net ir šiandien šie masyvūs ledo dariniai toliau keičia kraštovaizdį, tačiau iki šiol tiksliai nustatyti, kokiu greičiu vyksta šie procesai, buvo labai sudėtinga. 

Rugpjūčio 7 dieną žurnale „Nature Geoscience“ paskelbtame tyrime Viktorijos universiteto geografė Sofi Noris kartu su tarptautine tyrėjų komanda pateikė iki šiol detaliausią įvertinimą, kaip greitai ledynai dėvi žemės paviršių. Be to, tyrimas pateikė pirmąsias pasaulines prognozes, kokiu tempu daugiau kaip 180 tūkstančių ledynų gali eroduoti artimiausiais dešimtmečiais.

Naudojant pasaulinę analizę, pagrįstą mašininiu mokymusi, buvo įvertinti erozijos tempai 85 procentams šiuolaikinių ledynų. Paaiškėjo, kad net 99 procentai jų žemę dėvi nuo 0,02 iki 2,68 milimetro per metus. Iš pirmo žvilgsnio šis skaičius atrodo menkas, tačiau žvelgiant geologiniu mastu, tai yra itin didelė jėga, gebanti keisti kalnus, slėnius ir lygumas.

Pasak Sofi Noris, sąlygos, lemiančios eroziją ledynų dugne, yra gerokai sudėtingesnės nei manyta anksčiau. Procesą veikia daugybė veiksnių: oro temperatūra, po ledynu tekantis vandens kiekis, uolienų tipas ir net šiluma, kylanti iš Žemės gelmių. Šių kintamųjų sąveika lemia, kad vieni ledynai eroduoja greičiau, o kiti lėčiau, net jei jie atrodo panašūs savo dydžiu ar klimatinėmis sąlygomis.

Dalhauzio universiteto mokslininkas Džonas Gosė pabrėžia, kad dėl sudėtingų sąlygų aktyviuose ledynuose tiesioginiai matavimai ilgą laiką buvo beveik neįmanomi. Šis tyrimas suteikė galimybę gauti patikimus duomenis net iš atokiausių pasaulio vietovių, kuriose iki šiol nebuvo jokių išsamių tyrimų.

Žinojimas, kas lemia eroziją po ledynais, yra svarbus ne tik mokslui. Šie duomenys gali padėti planuoti ilgalaikį kraštovaizdžio vystymą, pasirinkti saugias vietas branduolinių atliekų saugojimui bei geriau suprasti, kaip nuosėdos ir maistinės medžiagos pasiskirsto visame pasaulyje. 

Be to, tokie tyrimai suteikia vertingų įžvalgų apie tai, kaip klimato kaita gali pakeisti ateities kraštovaizdį ir paveikti ekosistemas. Mokslininkai pabrėžia, kad nors ledynai juda lėtai, jų poveikis yra milžiniškas. 

Dabar, turint tikslius matavimus ir išsamias prognozes, galima geriau numatyti, kaip mūsų planeta atrodys po šimtmečių, ir suprasti, kokią įtaką tam turės nenutrūkstamas ledynų judėjimas. Tai leidžia žmonijai ne tik stebėti, bet ir sąmoningai planuoti savo ateitį, atsižvelgiant į šiuos galingus gamtos procesus.