Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Klimatologai perspėja, kad Žemė pavojingai artėja prie vadinamosios „taško be sugrįžimo“ ribos. Naujas tyrimas rodo, jog pagrindinės planetos gamtinės sistemos yra gerokai arčiau galimo žlugimo, nei manyta anksčiau.
Mokslininkų teigimu, politikai ir visuomenė vis dar iki galo nesuvokia rizikos masto, nors ši rizika gali tapti lūžio momentu, po kurio klimato pokyčiai taps nebekontroliuojami. Ypač nerimaujama dėl galimo Grenlandijos ir Vakarų Antarktidos ledyninių skydų suirimo, borealinio amžinojo įšalo tirpsmo ir Amazonės atogrąžų miškų spartaus nykimo.
Tyrimas grindžiamas klimato „lūžio taškų“ koncepcija. Tai momentai, kai viena pažeista sistema išjudina grandinines, savaime stiprėjančias permainas kitose sistemose. Blogiausiu – vadinamosios „šiltnamio Žemės“ – scenarijumi ilgalaikė pasaulio temperatūra gali pakilti maždaug 5 °C virš ikipramoninio laikotarpio lygio. Tokie pokyčiai sukeltų negrįžtamas pasekmes visai pasaulio ekosistemai.
Terrestrial Ecosystems Research Associates mokslininkas Christopheris Wolffas pabrėžia, kad net dalinis šių ribų peržengimas gali įjungti nekontroliuojamą šiltnamio efektą didinantį ciklą. Pasak jo, dabartiniai pasauliniai klimato įsipareigojimai yra nepakankami, o reali rizika – nuvertinama.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į socialinį šios krizės aspektą. Labiausiai nuo klimato kaitos padarinių nukenčia mažiausias pajamas gaunantys žmonės, kurie kartu turi mažiausiai galimybių daryti įtaką globaliems sprendimams. Tai dar labiau didina socialinę nelygybę ir pažeidžiamumą.
Manitobos universiteto profesorius, knygos „Ateitis liepsnose: kapitalizmas ir klimato kaitos politika“ autorius Davidas Camfieldas teigia, kad net ir vyriausybės, siekiančios mažinti išmetamųjų dujų kiekį, susiduria su dideliu korporacijų ir finansinių institucijų pasipriešinimu. Jo nuomone, esminius barjerus galima įveikti tik platesnio masto visuomeninių judėjimų spaudimu.
Ankstesni Žemės tyrimai taip pat pateikė netikėtų išvadų. Pavyzdžiui, nauji duomenys rodo, kad didžioji dalis mūsų planetos vandens – pagrindinis vandenilio šaltinis – Žemę pasiekė dar jos formavimosi pradžioje. Tai verčia iš naujo permąstyti planetos susidarymo istoriją ir ankstyvųjų sąlygų gyvybei prielaidas.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.