Sapnai gali padėti spręsti galvosūkius? Naujas tyrimas atskleidė tai, ko mokslininkai nesitikėjo

Šiaurės Vakarų universiteto (Northwestern University) mokslininkų vadovaujama komanda sugebėjo paskatinti miegiančius savanorius sapnuoti apie konkrečius neišspręstus galvosūkius, naudodama specialiai parinktus garsus.

Dar daugiau – dalyviai, kuriems tokios užuominos suveikė, atsibudę gerokai dažniau sugebėdavo išspręsti tuos pačius galvosūkius.

Nors taikant tokias technikas reikia turėti omenyje kelias svarbias išlygas, tyrimas pateikia įrodymų, kad sapnus galima tam tikru mastu valdyti ir išnaudoti juos sprendimams, kurie praverčia sugrįžus į realųjį pasaulį.

„Daugybei šiandienos pasaulio problemų reikia kūrybiškų sprendimų“, – sako psichologas Kenas Palleris iš Šiaurės Vakarų universiteto. „Geriau suprasdami, kaip mūsų smegenys geba mąstyti kūrybiškai, generuoti naujas idėjas ir ieškoti netikėtų sprendimų, galime priartėti prie mums svarbių problemų sprendimo, o miego inžinerija čia gali labai padėti.“

Tyrime dalyvavo 20 žmonių, dauguma jų buvo vadinamieji sąmoningi sapnuotojai – jie dažnai geba suvokti, kad sapnuoja, dar sapno metu. Savanoriams buvo pateikta sudėtingų galvosūkių, o kiekvieną iš jų lydėjo specifinis garso takelis.

Atėjus miego fazei, tyrėjai bandė paskatinti specifinius sapnus: jie grojo dalies neišspręstų galvosūkių garso takelius.

Kai kuriais atvejais savanoriai duodavo iš anksto sutartus signalus (pavyzdžiui, uostelėjimas ar tam tikri akių judesiai), taip parodydami, kad išgirdo užuominą ir šiuo metu sapnuoja galvosūkius.

Rezultatai buvo įspūdingi. Iš 12 dalyvių, kurių sapnai buvo sąmoningai taikiniu paversti užuominomis, daugumos sapnai dažniau nei nebuvo susiję su galvosūkiais. Šių dalyvių gebėjimas spręsti tas pačias užduotis kitą dieną išaugo nuo 20 iki 40 procentų.

Vertinant visą dalyvių grupę, nepriklausomai nuo to, ar buvo taikomos užuominos, tarp tų, kurių sapnuose pasirodė galvosūkiai, vėlesnis sprendimo sėkmės rodiklis siekė 42 procentus. Tuo tarpu tie, kurie apie galvosūkius nesapnavo, juos išsprendė tik 17 procentų atvejų. Atrodė, tarsi dalis sprendimo paieškų vyktų dar sapno metu.

Be to, paprašę dalyvių išsamiai papasakoti savo sapnus, tyrėjai aptiko daug užuominų, kad mintys apie galvosūkius tikrai prasiskverbė į sapnų turinį, o smegenys aktyviai bandė juos įveikti.

„Net ir be sąmoningo sapnavimo vienas dalyvis sapne paprašė sapno veikėjo padėti išspręsti tą galvosūkį, kurį mes buvome užsiminę garsais“, – pasakoja neurologė Karen Konkoly iš Šiaurės Vakarų universiteto. „Kitas dalyvis buvo veikiamas užuomina apie medžių galvosūkį ir pabudo po sapno, kuriame vaikščiojo po mišką. Dar viena dalyvė girdėjo užuominą apie džiunglių galvosūkį ir pabudo iš sapno, kuriame žvejojo džiunglėse, vis galvodama apie tą užduotį.“

Nors šie rezultatai labai reikšmingi, tyrimas turi svarbių ribotumų. Visų pirma, dalyvių skaičius buvo nedidelis ir daugiausia dėmesio skirta sąmoningiems sapnuotojams, kurie sapnų metu pasižymi didesniu sąmoningumu. Tai reiškia, kad kiti žmonės gali nereaguoti taip pat.

Be to, galėjo veikti ir kiti veiksniai, skatinę tiek sapnavimą apie neišspręstus galvosūkius, tiek didesnę tikimybę juos išspręsti kitą dieną. Todėl sunku visiškai užtikrintai teigti, kad būtent sapnai tiesiogiai pagerino problemų sprendimo gebėjimą.

Didesnį aiškumą gali suteikti būsimi tyrimai. Mokslininkai planuoja taikyti panašų metodą analizuodami, kaip sapnai veikia skirtingų rūšių kūrybiškumą ir įvairias sprendimų reikalaujančias užduotis. Taip pat svarbu išsiaiškinti, kodėl dalis žmonių į sapnų užuominas reagavo, o dalis – ne.

„Tikiuosi, kad šie rezultatai priartins mus prie tvirtesnių išvadų apie sapnavimo funkcijas“, – sako Konkoly. „Jei mokslininkai galės nedviprasmiškai pasakyti, kad sapnai yra svarbūs problemų sprendimui, kūrybiškumui ir emocijų reguliacijai, žmonės, tikiuosi, pradės sapnus vertinti rimčiau – kaip vieną iš psichikos sveikatai ir gerovei svarbių prioritetų.“