Mokslininkai šokiruoti: atskleistas stulbinamas ryšys tarp oro taršos ir Alzheimerio ligos

Iki šiol oro tarša buvo siejama su kitomis ligomis ir būklėmis, kurios laikomos galimais Alzheimerio ligos rizikos veiksniais, pavyzdžiui, aukštu kraujospūdžiu ar depresija. Tačiau šis tyrimas rodo, kad kietosios dalelės gali tiesiogiai prisidėti prie milijonų naujų Alzheimerio ligos atvejų, kasmet diagnozuojamų visame pasaulyje.

Tyrimą atliko Emory universiteto (JAV) mokslininkų komanda, remdamasi ankstesniais darbais, kuriuose jau buvo nustatytas ryšys tarp PM_2.5 koncentracijos ore ir neurodegeneracinių ligų, įskaitant Alzheimerio ligą.

Mokslininkai savo publikacijoje pabrėžia, kad Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos forma ir vis didesnis sveikatos priežiūros iššūkis senėjančiose visuomenėse. Jų duomenys leidžia manyti, jog poveikis PM_2.5 dalelėms yra susijęs su padidėjusia Alzheimerio ligos rizika pirmiausia tiesioginiais, o ne kitų ligų tarpininkaujamais mechanizmais.

Tyrėjai išanalizavo daugiau nei 27,8 mln. JAV gyventojų, vyresnių nei 65 metų, sveikatos duomenis per 18 metų laikotarpį. Medicininės būklės ir diagnozės buvo lyginamos su apskaičiuotais oro taršos lygiais pagal gyvenamosios vietos pašto kodą.

Buvo nustatytas ryškus ir statistiškai reikšmingas ryšys tarp didesnio oro taršos lygio ir padidėjusios Alzheimerio ligos rizikos. Šis ryšys išliko net tada, kai analizėje buvo įvertinti kiti sveikatos sutrikimai ir gretutinės ligos.

Patys autoriai pažymi, kad jie galėjo įvertinti tik penkerių metų vidutinį taršos lygį prieš ligos pradžią, nes trūko senesnių detalių istorinių duomenų. Tikėtina, kad ligos procesas prasideda daug anksčiau, todėl nustatytas ryšys tarp nesenos ekspozicijos ir Alzheimerio rizikos iš dalies atspindi ir ankstesnius, su ja glaudžiai susijusius taršos lygius.

Kitaip tariant, oro tarša veikia ne tik per kitus rizikos veiksnius – pavyzdžiui, ne vien padidindama širdies ir kraujagyslių ligų riziką, kurios savo ruožtu didina Alzheimerio riziką. Šio tyrimo duomenys rodo, kad smulkiosios dalelės gali turėti savarankišką, tiesioginį poveikį Alzheimerio ligos atsiradimo tikimybei.

Vis dėlto tai yra stebimasis (observacinis) tyrimas, todėl jis dar neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio tarp oro taršos ir Alzheimerio ligos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad tyrime naudoti oro taršos duomenys buvo apskaičiuoti pagal aplinkos stebėseną, o ne individualiai išmatuoti. Nebuvo įvertintas ir taršos poveikis patalpose – namuose ar darbo vietoje.

Duomenyse atsiskleidė ir dar viena įdomi tendencija: žmonės, patyrę insultą, turėjo šiek tiek didesnę riziką susirgti Alzheimerio liga. Tai leidžia daryti prielaidą, kad insultas gali padaryti smegenis jautresnes oro taršai.

Mokslininkų teigimu, tokį ryšį veikiausiai atspindi pažeidžiamumas smegenų kraujotakos keliuose. Insulto metu padaroma neurovaskulinė žala gali susilpninti kraujo ir smegenų barjerą, todėl PM_2.5 dalelės ar su jomis susiję uždegiminiai mediatoriai lengviau patenka į smegenų audinį.

Nors vis dar nežinome tikslios Alzheimerio ligos atsiradimo priežasties, tikėtina, kad ją lemia daugybė veiksnių. Kiekvienas naujas tokio tipo tyrimas atskleidžia galimus papildomus rizikos komponentus ir padeda suprasti, kokios prevencijos priemonės galėtų būti veiksmingiausios.

Autoriai pabrėžia, kad smulkiosios kietosios dalelės gali paspartinti neurodegeneracinius procesus įvairiais keliais: tiesiogiai veikdamos smegenų audinį, skatindamos lėtinį uždegimą visame organizme ir prisidėdamos prie su Alzheimerio liga siejamų baltymų sankaupų smegenyse.

Ateities tyrimai turėtų padėti tiksliau atskleisti šiuos mechanizmus. Tačiau jau dabar aišku, kad oro tarša yra vienas iš daugelio Alzheimerio ligos rizikos veiksnių ir ją verta vertinti rimtai.

Jau seniai žinoma, kad aplinka, kurioje gyvename, turi didelę įtaką sveikatai – ypač vyresniame amžiuje, kai organizmo apsauginės ir atkuriamosios galios silpnėja. Vyresni žmonės daugiau laiko praleidžia savo gyvenamojoje aplinkoje, todėl jie tampa jautresni ir vietos oro kokybei.

Psichologai pabrėžia, kad gyvenamoji aplinka, skatinanti sveiką gyvenimo būdą, yra esminė ilgalaikei ligų, įskaitant demenciją, prevencijai. Ši įtaka dar labiau sustiprėja vėlesniame gyvenimo tarpsnyje, kai daugėja pažintinių funkcijų silpnėjimo atvejų.

Galiausiai, priežasčių mažinti oro taršą yra ir daugiau nei tik galimas ryšys su Alzheimerio liga. Tarša neigiamai veikia mūsų psichinę savijautą, didina streso ir nerimo lygį, gali pasunkinti kitų ligų eigą ir sustiprinti ekstremalių karščio bangų poveikį.