NASA kreipėsi į visuomenę pagalbos: prašo padėti ieškant labai paslaptingai šviečiančių debesų

Šiuo metu mokslininkai iš NASA ieško pagalbos, tai paprašyta gyventojų iš viso pasaulio padėti dokumentuoti šiuos nepaprastus atmosferos darinius, kurie galėtų atskleisti daugiau paslapčių apie mūsų planetos klimatą ir viršutines atmosferos sritis.

Naktiniai šviečiantys debesys pasižymi melsvai sidabrine spalva ir plonyčiu, vos pastebimu šydu. Jie susidaro ne bet kada ir ne bet kur, šie debesys formuojasi tik vasaros metu ir labai aukštai atmosferoje, maždaug penkiasdešimties mylių aukštyje virš žemės paviršiaus. Ši vieta žinoma kaip mezosfera, trečiasis atmosferos sluoksnis. 

Būtent dėl savo aukščio ir neįprastų sąlygų šie debesys neretai vadinami kosminiais debesimis. Norint, kad susiformuotų tokie debesys, reikalingos itin žemos temperatūros. Vasaros mėnesiais ties Šiaurės ar Pietų ašigaliu temperatūra šiame atmosferos aukštyje gali nukristi žemiau nei minus šimtas aštuoniasdešimt keturi laipsniai pagal Farenheitą. 

Tokios sąlygos leidžia vandens garams susikondensuoti ant dulkių dalelių ir taip susiformuoja naktiniai šviečiantys debesys.

Iki šiol šie debesys dažniausiai buvo stebimi poliariniuose regionuose, tačiau pastaruoju metu juos vis dažniau pastebi ir toliau nuo ašigalių gyvenantys žmonės. Tyrėjai spėja, kad tam įtakos gali turėti žmogaus veikla, įskaitant klimato kaitą ar dažnesnius raketų paleidimus. 

Šie veiksniai gali keisti atmosferos sąlygas ir leisti debesims formuotis žemesnėse platumose nei įprastai. Dėl to NASA šiuo metu vykdo iniciatyvą, kurios metu kviečia visus norinčius stebėti dangų ir padėti fiksuoti šį retą reiškinį. 

Organizacija renka nuotraukas, darytas mėgėjų fotografų visame pasaulyje, kad galėtų gilintis į klausimą, kodėl šie debesys ima atsirasti arčiau pusiaujo. Tokia informacija padeda mokslininkams tiksliau suprasti ne tik debesų susidarymo mechanizmus, bet ir atmosferos kaitos požymius.

Karališkieji Grinvičo muziejai informuoja, kad naktiniai šviečiantys debesys yra sunkiai prognozuojami, todėl jų stebėjimas reikalauja kantrybės ir tinkamų sąlygų. Geriausias metas juos pamatyti, tai laikotarpis po saulėlydžio arba prieš pat saulės patekėjimą. 

Stebėti juos reikia tose vietose, kur atsiveria platus dangus ir nėra aukštų pastatų ar kalvų, trukdančių horizontui. Geriausiai šie debesys matomi apie keturiasdešimt minučių po saulės nusileidimo vakarų kryptimi arba anksti ryte rytų horizonte, prieš pat saulei pasirodant.

Jeigu pavyktų užfiksuoti šį įspūdingą reiškinį, nuotraukas galima įkelti į NASA projektui skirtą internetinę svetainę „Space Cloud Watch“. Kiekviena tokia nuotrauka yra vertingas indėlis į tyrimus, kurie gali turėti įtakos ne tik meteorologijai, bet ir mūsų supratimui apie Žemės atmosferą bei jos pokyčius.

Dalyvauti gali visi, tiek patyrę fotografai, tiek entuziastai, stebintys dangų savo kieme. Tai ne tik galimybė prisidėti prie mokslo, bet ir puiki proga išvysti vieną gražiausių ir paslaptingiausių dangaus reiškinių. Net jei nepavyks jų pamatyti iš pirmo karto, pats procesas gali tapti nauju pomėgiu, kuris skatina domėtis gamta, mokslu ir padeda geriau suprasti mūsų planetą.

Ši iniciatyva dar kartą parodo, kaip svarbus tampa žmonių bendradarbiavimas su mokslu. Net paprasta nuotrauka gali tapti reikšmingu duomenų šaltiniu, leidžiančiu tyrėjams atrasti naujus dėsnius ir patvirtinti hipotezes. Todėl verta pakelti akis į dangų, pasiimti fotoaparatą ar išmanųjį telefoną ir tapti dalimi pasaulinio mokslinio projekto. Naktiniai šviečiantys debesys laukia tų, kurie pasiruošę juos pastebėti.