NASA užfiksavo grėsmę keliantį reiškinį: gali sudrebinti Žemę, ar artėja pavojingiausias smūgis per dešimtmetį?

Įspūdis buvo toks stiprus, kad socialiniuose tinkluose netrūko kalbų apie „romantišką Saulės gestą Žemei“. Tačiau už šio vaizdo slypi ne meilės simbolis, o daug rimtesnis reiškinys yra koronalinė skylė. 

Ji daug kartų didesnė už mūsų planetą ir paleidžia į kosmosą galingus Saulės vėjo gūsius, kurie gali paveikti Žemės magnetinį lauką. Rugsėjo 13-ąją „NASA Solar Dynamics Observatory“ teleskopas užfiksavo neįprastą vaizdą Saulės paviršiuje. 

Ultravioletinių spindulių diapazone aiškiai išryškėjo didžiulė tamsesnė dėmė, savo forma primenanti širdį. Tuo metu ši struktūra buvo tiesiai atsukta į Žemę, todėl mūsų planeta kelias dienas jautė sustiprintą Saulės vėjo poveikį.

Ši „širdis“ nebuvo mažytė detalė, jos mastai keliskart viršijo pačios Žemės dydį. Šiuo metu ji jau pasisuko nuo mūsų, tačiau dar neseniai buvo galima stebėti tiesioginę jos įtaką.

Kas iš tiesų yra koronalinė skylė?

Mokslininkai aiškina, kad koronalinės skylės atsiranda tose vietose, kur Saulės magnetinis laukas susilpnėja. Per tokias spragas plazma ir įkrautos dalelės daug lengviau išsiveržia į kosmosą. 

Tai ir yra Saulės vėjas, nematomas, bet itin galingas srautas, galintis paveikti kosmines technologijas, palydovus ir net Žemės elektros tinklus. Skirtingai nei Saulės dėmės, tokios skylės nematomos plika akimi. 

Jos pastebimos tik ultravioletiniame ar rentgeno diapazone, nes tose srityse plazma yra vėsesnė ir retesnė nei aplink ją.

Saulės aktyvumo ciklas ir pašvaistės

Šie reiškiniai susiję su Saulės 11 metų aktyvumo ciklu. 2024 m. buvo pasiektas jo pikas, tada Žemėje dažniau stebėjome įspūdingas šiaurės pašvaistes. 

Dabar Saulė palaipsniui pereina į ramesnę fazę, kuri tęsis dar kelerius metus, tačiau tokie netikėti siurprizai jos paviršiuje vis dar gali pasirodyti.

Įdomu tai, kad garsiausia širdis mūsų Saulės sistemoje priklauso visai ne Saulei, o nykštukinei planetai Plutonui. Dar 2015 metais NASA zondas „New Horizons“ iš arti nufotografavo jo paviršių ir atskleidė ryškų šviesesnį plotą, primenantį širdį. 

Skirtingai nei Saulėje, ši struktūra Plutone yra nuolatinė, ji niekur nedings milijonus metų ir jau tapo šios planetos simboliu.

Nors širdies formos reiškinys Saulėje iš pirmo žvilgsnio atrodo gražiai, mokslininkai primena: tai ne dangaus romantika, o perspėjimas apie didžiulės energijos išsiveržimus. Tokios struktūros yra natūrali mūsų žvaigždės dalis, tačiau jos nuolat primena, kokia galinga ir nenuspėjama yra Saulė.