Japonai padarė tai, kas buvo neįmanoma: sukurtas vaistas, kuris išspręs didžiulę žmonijos problemą

Iki šiol mintis apie dantų atauginimą atrodė kaip mokslinės fantastikos siužetas. Tačiau Japonijoje mokslininkų komanda jau žengė žingsnį tolyn – vaistas, kuris skatina dantų augimą, yra realus. Jis išbandytas su gyvūnais, o artimiausiu metu bus pradėtas testuoti ir su žmonėmis. 

Ir tai ne eksperimentas dėl eksperimento, o rimtas projektas su aiškia viltimi, kad dantis bus galima atauginti panašiai, kaip dabar gyja kaulas ar oda. Ši naujiena sulaukia milžiniško susidomėjimo ne tik odontologų bendruomenėje, bet ir tarp žmonių, kurie vis dar gyvena su nuolatiniu diskomfortu burnoje. O jei tai taps realybe, tuomet gali keistis visa dantų gydymo filosofija.

Kaip veikia šis vaistas?

Dantų atauginimo principas remiasi natūraliu biologiniu mechanizmu: vaistas blokuoja baltymą, kuris įprastai slopina dantų augimą. Mokslininkai atrado, kad baltymas USAG-1 yra vienas iš stabdžių, kodėl dantys nustoja formuotis. Neutralizuojant šį baltymą, kūnas tarsi prisimena, kad dar turi resursų suformuoti dantį ,net jei žmogui jau keliasdešimt metų.

Laboratoriniai tyrimai su gyvūnais parodė, kad dantis gali pradėti formuotis naujai. Viename iš eksperimentų pelėms, kurioms nuo gimimo trūko dantų, po gydymo jų atsirado. Toks pat rezultatas užfiksuotas ir su šeškais – gyvūnams išaugo papildomi dantys, ten kur jų neturėjo būti.

Kol kas išsamiai netirta, kaip tai vyktų žmogaus organizme, todėl prasideda pirmieji bandymai su savanoriais. Tai atsargus ir apgalvotas procesas, kuriame vertinamas tiek saugumas, tiek poveikis. Bet viltis aiški: jeigu viskas pasitvirtins, tai žmonės, kurie gimė be dantų ar jų neteko dėl ligų, ateityje galės juos susigrąžinti be implantų.

Kas gali tikėtis šios naujos galimybės?

Pirmiausia dėmesys bus skiriamas žmonėms, kurių dantų trūkumas yra įgimtas. Tokia būklė nėra labai reta: bent vieno danties nuo gimimo neturi apie 1 proc. gyventojų. O sunkesnė forma, kai trūksta šešių ar daugiau dantų, pasitaiko apie 0,1 proc. atvejų. Dažniausiai tai paveldima, tačiau iki šiol joks gydymas, išskyrus protezavimą, neturėjo galimybės atstatyti šių dantų natūraliai.

Vaistas bus leidžiamas į veną, tai reiškia, kad procedūra nesudėtinga, bet poveikis gali būti labai reikšmingas. Pradiniuose tyrimuose dalyvaus tik tie, kuriems trūksta bent vieno galinio danties, kad būtų išvengta nenumatytų pasekmių, jei dantis pradėtų augti aktyviai.

Jeigu rezultatai bus sėkmingi, vėliau vaistas bus testuojamas ir su vaikais, kuriems dantų trūksta nuo pat gimimo. Tai būtų pirmas kartas, kai tokios būklės gydymas tampa biologiniu, o ne mechaniniu sprendimu.

Ar tai galės padėti ir kitiems?

Nors pirmieji tyrimai skirti įgimtoms būklėms, tyrėjų tikslas, žinoma, eiti dar toliau. Jei mechanizmas suveikia, nėra kliūčių, kodėl dantis negalėtų ataugti ir tiems, kurie juos prarado dėl karieso, periodonto ligų ar traumų. Aišku, viskas priklausys nuo burnos būklės, amžiaus, individualios organizmo reakcijos, bet durys į tokią galimybę jau pravertos.

Galbūt ateityje implantai taps antraeilis sprendimas, o pirmasis paprastas gydymas, kuris suaktyvina natūralų augimą. Tokia permaina reikštų revoliuciją visoje odontologijoje. O kartu ir milijonus žmonių, kuriems grįžta ne tik šypsena, bet ir savivertė.

Dantis, kaip nagai ar oda?

Šis projektas keičia patį požiūrį į žmogaus kūną. Dantis iki šiol laikytas vienu iš tų organų, kuris, kartą prarastas, nebegrįžta. Bet jei viena vaisto injekcija gali pakeisti šią logiką, vadinasi, medicina žengia dar vieną žingsnį link regeneracijos ateities.

Tyrimo vadovas Katsu Takahashi atvirai sako, kad jų tikslas: suteikti viltį tiems, kuriems iki šiol nebuvo jokio ilgalaikio sprendimo. Ir nors dar reikia laiko, kol vaistas taps prieinamas plačiai, pati kryptis jau yra aiški: dantų ataugimas tampa moksliniu faktu, o ne idėja.