Kas verčia žmones tikėti sąmokslu, nors įrodymai rodo priešingai? Pateikiami šokiruojantys atsakymai

Tuo pačiu jos neretai ignoruoja realius faktus. Nepaisant milžiniško informacijos kiekio, kuriuo šiandien galime laisvai naudotis, sąmokslo teorijos klesti. Socialiniai tinklai, „YouTube“, forumai – tai tapo pagrindinėmis platformomis, kur tokios idėjos skleidžiamos ir įsitvirtina. 

Ir net kai šalia pateikiami aiškūs, įrodymais pagrįsti paaiškinimai – dalis žmonių vis tiek lieka prie savo versijų. Kodėl taip nutinka? Kodėl faktai dažnai „nepramuša“ įsitikinimų sienos? 

Vieno atsakymo čia nerasime. Tam įtakos turi psichologija, socialinė aplinka, identiteto jausmas ir netgi informacijos apdorojimo būdai.

Sąmokslas kaip emocinis „ramentas“

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės linkę tikėti sąmokslais yra emocinis atsakas į nežinomybę. Kai pasaulyje dedasi dalykai, kurių negalime kontroliuoti, pandemijos, ekonominiai nuosmukiai, karai, sąmokslo teorijos leidžia pasijusti bent šiek tiek saugesniems. 

Jos pateikia aiškų kaltininką, priežastį, schemą. Užuot priėmę, kad kai kurie įvykiai yra atsitiktiniai ar sukelti sudėtingų procesų derinio, žmonės ieško paprastesnio, nors ir klaidingo, paaiškinimo. Tai ypač pastebima krizėse, pavyzdžiui, pandemijos metu suklestėjo dešimtys teorijų, nuo „5G bokštų kaltės“ iki „slaptų farmacijos planų“.

Tokie naratyvai patrauklūs tuo, kad jie siūlo tvarką ir kontrolės iliuziją. Net jei ta „tvarka“ paremta baime ir paranoja, ji vis tiek atrodo geresnė nei chaosas.

Kai faktai tampa priešais

Sąmokslo teorijos labai dažnai veikia kaip savotiška „tikėjimo sistema“. Tai reiškia, kad jos tampa dalimi asmenybės, tapatybės. Ir štai čia faktai jau nebeveikia kaip argumentai ir jie tampa grėsme. 

Jei žmogus giliai tiki, kad pasaulį valdo slaptos grupuotės, o tu jam pateiki priešingus įrodymus – tu nepadedi, tu „esi sistemos dalis“. Psichologai šį reiškinį vadina motyvuotu mąstymu. Tai reiškia, kad informacija vertinama ne objektyviai, o remiantis tuo, ar ji patvirtina jau turimus įsitikinimus. 

Ir kuo daugiau informacijos žmogus turi, tuo geriau jis „apgina“ savo poziciją, net jei ji klaidinga.

Būtent todėl sąmokslais tikintys žmonės neretai geba cituoti šaltinius, argumentuoti, kelti klausimus. Tačiau jų tikslas nėra sužinoti tiesą, o tiesiog patvirtinti tai, kuo jau tiki.

Informacijos perteklius – ne visada į naudą

Dar viena svarbi priežastis – informacinis triukšmas. Paradoksalu, bet turėdami prieigą prie milžiniško žinių srauto, dažnai pasiklystame. Visi gali paskelbti bet ką, ir tai atrodo taip pat profesionaliai, kaip mokslinis šaltinis.

Be to, socialinių tinklų algoritmai linkę siūlyti turinį, kuris patinka. Jei susidomėjai viena sąmokslo teorija, sistema pasiūlys kitą, o po jos dar daugiau. Vartotojas atsiduria informaciniame burbule, kuriame sąmokslo teorijos tampa norma, o faktai – nepasitikėjimo objektu.

Tai sukuria „alternatyvios realybės“ efektą. Vienas žmogus tiki vakcinų nauda ir mato tai patvirtinančią informaciją, kitas – jų žala ir mato visai ką kitą. Abi pusės gyvena skirtinguose pasauliuose, nors naudojasi tuo pačiu internetu.

Bendruomenės jausmas – stipresnis už logiką

Sąmokslo teorijos dažnai suartina žmones. Buvimas grupėje, kuri „žino tiesą“ ir „kovoja prieš melą“, suteikia priklausymo jausmą. Tai labai galingas mechanizmas. Ir net jei žmogus kartais ima abejoti teorija, jis gali jos neišsižadėti, kad neprarastų bendruomenės.

Ši psichologinė priklausomybė nuo grupės dar labiau sustiprina tikėjimą. Kuo daugiau laiko žmogus praleidžia „savoje stovykloje“, tuo sunkiau jam pripažinti, kad klysta. Nes tai reikštų ne tik idėjos atsisakymą, bet ir asmeninių ryšių praradimą.

Kaip padėti?

Svarbiausia yra empatija ir kantrybė. Tiesos įrodymas ne visada išsprendžia problemą. Dažnai veiksmingesnė priemonė ne ginčytis, o stengtis suprasti, kodėl žmogus tuo tiki. Ar tai baimė? Pasitikėjimo praradimas? Vienišumas?

Tik per asmeninį ryšį, konstruktyvų dialogą ir nuoseklų informacijos pateikimą galima pasiekti realų pokytį. Ir nors tai lėtas procesas, jis – vienas iš nedaugelio būdų iš tikrųjų įveikti sąmokslo teorijų pinkles.