Netrukus įsigalios grynųjų pinigų draudimas: Europos Sąjunga imsis svarbių pokyčių, kurie nepatiks daugeliui

Neatsilieka ir politikai, mat Europos Sąjunga žengia žingsnius ribojant grynųjų pinigų naudojimą. Siekdama stiprinti kovą su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, ES planuoja nuo 2027 metų įvesti naujus ribojimus.

Pranešama, kad jau netrukus operacijos grynaisiais pinigais viršijančios 10 tūkst. eurų bus draudžiamos, o už mokėjimus nuo 3 tūkst. eurų bus privaloma tikrinti asmens tapatybę. Šie pokyčiai bus taikomi visose Europos Sąjungos šalyse, o atskiros valstybės galės nusistatyti ir dar griežtesnius limitus. 

Praktikoje tai reikš, kad pavyzdžiui, naujo automobilio už grynuosius pinigus jau įsigyti bus beveik neįmanoma.

Kokius sandorius palies naujieji ribojimai?

Pakeitimai apims ne tik grynųjų operacijas su paprastomis prekėmis ar paslaugomis. Jie bus taikomi ir bankams, finansų įstaigoms, nekilnojamojo turto agentūroms, kazino, prabangos prekių pardavėjams. 

Be to, į apribojimų taikymo lauką patenka ir kriptovaliutų sektorius. Skelbiama, kad biržos bei piniginių operatoriai turės tikrinti klientus, kai atliekami sandoriai nuo 1 tūkstančio eurų.

Tokiu būdu ES siekia sukurti bendrą, aiškų reglamentavimą, kuris padės sumažinti riziką finansų sektoriuje ir užkirsti kelią neteisėtoms operacijoms. Sklandesnė pinigų kilmės patikra turėtų būti naudinga ir vartotojams, kurie siekia skaidresnio ir saugesnio paslaugų teikimo.

Lietuva jau turi panašią tvarką

Tiesa, Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas galioja jau nuo 2022 metų lapkričio 1 dienos. Remiantis įstatymo nuostatomis, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys už sandorius gali atsiskaityti grynaisiais tik tuo atveju, jei suma neviršija 5 tūkstančių eurų.

Svarbu paminėti, kad skaičiuojama bendra visų mokėjimų suma už vieną sandorį, o ne atskirų įmokų dydžiai. Draudžiama sąmoningai skaidyti sandorį siekiant išvengti ribojimų. 

Jei dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės atsiskaityti negrynaisiais, tuomet grynieji leidžiami, tačiau apie tokį sandorį būtina per 10 dienų pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai, nurodant visas aplinkybes ir sandorio šalių duomenis.

Kodėl vis daugiau žmonių renkasi elektroninius atsiskaitymus?

Nors grynieji pinigai vis dar naudojami kasdienėms išlaidoms, jų populiarumas mažėja. Baltijos šalyse atliktas tyrimas rodo, kad 31 proc. lietuvių, 32 proc. latvių ir 18 proc. estų vis dar atsiskaito grynaisiais, tačiau tendencijos aiškiai rodo besikeičiančius vartotojų įpročius.

Pasak „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovo Romo Čereškos, gyventojai vis dažniau renkasi elektroninius mokėjimus dėl greitumo, saugumo ir patogumo. 

Kavinės, parduotuvės ir net smulkieji prekybininkai stengiasi pasiūlyti alternatyvas gryniesiems, pavyzdžiui, naudodami mobiliąsias programėles, kurios leidžia telefoną paversti kortelių skaitytuvu.

Skaitmeniniai atsiskaitymai – ne tik patogumas, bet ir efektyvumas

Verslui taip pat naudinga mažinti grynųjų pinigų naudojimą: tai padeda efektyviau valdyti klientų srautus, mažina apsiskaičiavimo riziką, spartina apsipirkimo procesus. Dėl to atsiranda vis daugiau vietų, kuriose atsiskaitymas galimas tik kortele arba telefonu.

Internetinės prekybos populiarumas irgi didėja. „Citadele“ banko elektroninių atsiskaitymų sprendimo „Klix“ naudotojų skaičius jau pasiekė 200 tūkstančių ir vis dar sparčiai auga. Tai tik patvirtina, kad skaitmeniniai sprendimai užtikrina ne tik patogumą, bet ir atveria naujas galimybes tiek vartotojams, tiek verslui.