Prisijunkite
Kai kalba pasisuka apie pinigus, žmonės tampa atsargūs, tai universali tiesa. Nors bankai siūlo vis daugiau paslaugų ir skaidrumo, kai kurie vis dar renkasi seną gerą metodą – slėpti grynuosius namuose.
Įdomiausia tai, kad šis įprotis niekur nedingo, jis perduodamas iš kartos į kartą, nors iš pažiūros atrodo atgyvenęs. Dalis žmonių jaučia stiprų nepasitikėjimą finansinėmis institucijomis, nesvarbu, ar tai būtų dėl asmeninių patirčių, ar dėl plačiau žinomos krizės, kurios ištuštino sąskaitas.
Tokiais atvejais saugiausias būdas – laikyti pinigus ten, kur juos gali paliesti, pamatyti, ir kur neįsigalios nei komisiniai, nei įšaldymai. Po čiužiniu, spintoje ar net puodų stalčiuje, fantazijos ribos čia tikrai plačios.
Tačiau šis įprotis – ne vien apie nepasitikėjimą. Kartais tai susiję ir su kontrole, baime dėl ateities, o gal net su nostalgija. Vieni jaučiasi saugesni žinodami, kad „jei ką“, pinigai bus po ranka. Kiti tai daro slapta net nuo šeimos narių, tartum kurdami atsarginį planą. Bet ar toks elgesys šiandien vis dar turi pagrindą?
Nepasitikėjimas sistema – gilesnis nei atrodo
Nemaža dalis žmonių pinigus po čiužiniu laiko todėl, kad nepasitiki sistema. 2008 metų krizė, „Snoro“ ir „Ūkio banko“ griūtys, kalbos apie galimą eurų infliaciją, visa tai paliko randus kolektyvinėje pasąmonėje.
Net jei šiuo metu bankų sistema atrodo stabili, tie, kurie jau patyrė nuostolių ar pažįsta nukentėjusių, nėra linkę kartoti rizikos.
Kai kurie net ir šiandien baiminasi, kad jų sąskaita gali būti įšaldyta. Valstybės skolos, geopolitinė įtampa, netgi kalbos apie skaitmeninių valiutų plėtrą kelia papildomą nerimą.
Tiems, kurie jaučiasi kaip keleiviai laive be vairo, savo santaupų laikymas sau po nosimi, bent kažkokia kontrolės forma. Net jei tai ekonomiškai nenaudinga, psichologiškai – guodžianti.
Dalis žmonių taip pat abejoja, ar bankai iš tiesų saugo jų interesus. Komisiniai mokesčiai, sąskaitų uždarymas be įspėjimo, netikėti pervedimų apribojimai, visa tai kuria įspūdį, kad tavo pinigai yra ne visai tavo. Ir tada atsiranda alternatyva, pinigai po čiužiniu – be sąlygų, be bankininkų leidimų, be elektroninių pėdsakų.
Grynieji kaip atsarginis planas
Yra ir kita, labai žemiška priežastis – pinigų prieinamumas kritiniu metu. Staiga dingo elektra? Neveikia bankomatai? Užstrigo mokėjimų sistema? Tie, kurie turi grynųjų, gali ramiai nupirkti pieno ar vaistų. Tokie scenarijai nėra tik teoriniai, daugelis prisimena momentus, kai be grynųjų jautėsi bejėgiai.
Ypač vyresnio amžiaus žmonės laikosi įsitikinimo, kad viskam reikia turėti atsargą. Ne tik kruopų ir žvakių, bet ir pinigų. Tai dažnai kyla ne iš baimės, o iš patirties – jie tiesiog žino, kad gyvenimas turi savų posūkių.
Kiekvienas litas, vėliau euras, po čiužiniu – tai ne tik saugumas, bet ir tam tikra laisvė. Niekas neklaus, kam juos leidai, kiek atsidėjai, ar viską deklaravai.
Be to, grynieji leidžia išvengti skaitmeninių pėdsakų. Kai kurie tiesiog nenori, kad jų finansiniai veiksmai būtų stebimi, net jei neturi ką slėpti. Tai tarsi mažas maištas prieš nuolatinę priežiūrą, kuri tapo kasdienybe.
Finansinis neišprusimas ir įpročiai
Dar viena priežastis, kodėl pinigai vis dar slepiami – paprastas nežinojimas. Ne visi žmonės moka naudotis internetine bankininkyste, investicijomis, net elektroniniais pervedimais. Jie jaučiasi saugiau su tuo, ką supranta. O ką supranti geriau nei gryną pinigą savo delne?
Be to, daugelis įpročių formuojasi šeimose. Jei močiutė ar tėvai pinigus laikė slėptuvėje, tokį elgesį matę vaikai tai perima kaip normą. Net jei gyvena visai kitomis sąlygomis, požiūris ne viską reikia laikyti banke išlieka. Taip formuojasi nenoras keistis, net kai tam nėra objektyvių priežasčių.
Ir nors tai dažnai atrodytų kaip silpnoji vieta, kai kurie mato tame net privalumų. Bent jau tokiu būdu sukaupti pinigai tikrai nebus impulsyviai išleisti internete, jų negalima pasiekti vienu „click“. O tai kai kam padeda taupyti.
Ar vis dar verta slėpti pinigus po čiužiniu?
Visais atvejais yra dvi pusės. Nors slėpti pinigus namuose gali atrodyti saugu, realybėje tai rizikinga. Gaisras, vagystė, net paprastas užmaršumas ir visas saugumas išnyksta per sekundę. Be to, infliacija daro savo, tie patys šimtas eurų po metų gali turėti mažesnę vertę nei šiandien.
Finansų ekspertai vieningai pataria bent dalį pinigų laikyti banke ar investuoti, kad pinigai ne tik stovėtų, bet ir dirbtų.
Tačiau jei vis dar yra poreikis turėti kažkiek grynųjų namuose, geriausia tai daryti atsakingai, pasirinkti saugią vietą, nenaudoti visų santaupų tokiai praktikai ir užtikrinti, kad bent vienas artimas žmogus žinotų apie tai.
Žmogaus santykis su pinigais visada buvo daugiau nei skaičiai. Tai pasitikėjimo, kontrolės, baimės ir patirties mišinys. Ir nors technologijos keičia finansų pasaulį, kai kurios senos praktikos išlieka, gal ne todėl, kad racionalios, o todėl, kad žmogiškos.
Rekomenduojame perskaityti
1 komentarų
Pinigai pas tave,tavo pinigai,pinigai banke tik skaitosi tavo,visokie banko mokesčiai, neduok dieve dar ponai seime nutars panaudoti banke esančius pinigus dar plius pastovi kontrole,ne ačiu,nerasi geriau kaip pas tave namuose,o tie procentai,investicijos tegu jiems palieka,užteks kiek yra.
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti