Taip brangu dar nėra buvę: čia gyvenantys moka trigubai daugiau, sužinokite, kur atsidūrė Lietuva

Tokie skirtumai kartais glumina, bet jie yra visiškai realūs ir juos galima pamatuoti. Būtent tam ir skirti kainų lygio indeksai. Jie leidžia aiškiai matyti, kuri šalis yra brangesnė, o kuri pigesnė lyginant su Europos vidurkiu. 

Ir nors tokie skaičiai neatskleidžia visų niuansų, jie padeda susidaryti bendrą vaizdą apie tai, kiek iš tiesų kainuoja gyventi vienoje ar kitoje šalyje.

Kainų lygio indeksai – kas tai ir kaip jie veikia?

Kainų lygio indeksai rodo, kiek skiriasi prekių ir paslaugų kainos tarp valstybių. Šie skaičiai nėra susiję su atlyginimais ar gyvenimo kokybe, jie grynai atspindi kiek kainuoja vartojimas. 

Palyginimui naudojama perkamosios galios pariteto (PPP) metodika, kuri veikia kaip dirbtinė valiuta, tarsi visose šalyse už tą patį kiekį pinigų būtų galima įsigyti tą patį kiekį prekių ar paslaugų.

Eurostato duomenys grindžiami plataus masto kainų tyrimais, analizuojama daugiau nei 2 000 skirtingų prekių ir paslaugų visoje Europoje. 

Verta pastebėti, kad vertinama yra ne tik maistas ar būstas, bet ir sveikatos apsauga, transportas, švietimas ar net kirpyklos paslaugos.

Tarptautiniuose palyginimuose dažniausiai naudojami du pagrindiniai indikatoriai - faktinis individualus vartojimas (AIC) ir galutinės namų ūkių vartojimo išlaidos (HFCE).

AIC apima visas paslaugas ir prekes, kurias gyventojai realiai naudoja, net ir tokias, kurias apmoka valstybė, kaip, pavyzdžiui, ligoninės ar mokyklos. HFCE apima tik tai, ką žmonės perka už savo pinigus. Tad AIC geriau atspindi realią vartojimo situaciją.

Brangiausia – Šveicarijoje, pigiausia – Turkijoje

2024 metų duomenimis, brangiausia gyventi Šveicarijoje. Ten kainos siekia net 184 proc. Europos Sąjungos vidurkio, o tai yra 84 proc. brangiau nei daugumoje kitų šalių. Tuo tarpu Turkijoje – viskas priešingai. Ten kainos tesiekia 47 proc. ES vidurkio.

Palyginus, tai reiškia, kad Šveicarija yra net 3,9 karto brangesnė nei Turkija. Tai įspūdingas skirtumas, kuris gerai atspindi ekonominį kontrastą tarp vakarinių ir rytinių žemyno pakraščių.

Didžiausi skirtumai tarp Liuksemburgo ir Bulgarijos

Tarp ES šalių brangiausia yra Liuksemburgas, ten kainos 51 proc. aukštesnės nei ES vidurkis. Pigiausios – Bulgarija ir Rumunija, kurių kainų lygis siekia vos 57 proc. ES vidurkio. Tai reiškia, kad Liuksemburge gyvenimas kainuoja apie 2,7 karto daugiau nei Bulgarijoje.

Tarp didžiųjų ES ekonomikų Vokietija (109 proc.) ir Prancūzija (108 proc.) yra šiek tiek brangesnės už vidurkį. Italija (98 proc.) ir Ispanija (91 proc.) – žemiau jo.

Šiaurė brangi, Rytai – pigesni

Vakarų ir Šiaurės Europos šalys pasižymi aukštais kainų lygiais. Brangiausių šalių sąraše – Islandija, Norvegija, Danija, Airija, Suomija ir, žinoma, Šveicarija. Šios šalys garsėja aukštais atlyginimais ir brangiu pragyvenimu.

Tuo tarpu Vidurio ir Rytų Europa – gerokai pigesnė. Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Vengrija, Bulgarija ir Rumunija – visos šios šalys žemiau ES kainų vidurkio. Tai dažniausiai siejama su mažesniais atlyginimais ir mažesne vidaus paklausa.

Kodėl EFTA šalys tokios brangios?

Tarp trijų Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) šalių, Šveicarijos, Islandijos ir Norvegijos, dvi pirmosios užima pačias aukščiausias pozicijas pagal kainas. Šių valstybių gyventojai turi didelius atlyginimus, o produktyvumas pramonės sektoriuose yra labai aukštas.

Tai lemia brangų gyvenimą net ir paslaugų sektoriuje, kurio produktyvumas pats savaime nėra aukštas. Ekonomistai pažymi, kad kai už plaukų kirpimą Kopenhagoje mokama 50 eurų, o Sofijoje – 10, skirtumas nėra tik apie valiutą. 

Tai lemia visa ekonominė struktūra - nuo gamybos efektyvumo iki kapitalo investicijų ir darbo jėgos kokybės.