Vienas klaidingas paspaudimas ir liksi be teisių: net ir 1 km/h gali kainuoti šimtus eurų

Greitis yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių tiesioginę įtaką eismo saugumui ir kelionės trukmei. Būtent todėl kiekvienoje šalyje, įskaitant ir Lietuvą, kelių eismo taisyklėmis nustatomi konkretūs greičio apribojimai. 

Jie priklauso nuo kelio tipo, metų laiko, transporto priemonės rūšies bei kitų veiksnių. Vairuotojui svarbu žinoti, kokie leistino greičio ribojimai galioja skirtingose situacijose, kad kelionė būtų saugi, sklandi ir nepažeistų įstatymų.

Pagrindiniai greičio ribojimai lengviesiems automobiliams yra tokie:

• Gyvenvietėse visą parą galioja 50 km/h greičio ribojimas, nebent kelio ženklai nurodo kitaip.
• Užmiestyje, jei kelias asfaltuotas ir yra pakankamai geros būklės, leidžiama važiuoti iki 90 km/h.
• Automagistralėse vasaros sezono metu (nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d.) leidžiama važiuoti iki 130 km/h, o žiemos metu (nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d.) iki 110 km/h.
• Greitkeliuose atitinkamai leidžiama važiuoti iki 120 km/h vasarą ir iki 110 km/h žiemą.
• Vienos juostos keliuose, kurie nėra greitkeliai ar automagistralės, didžiausias leidžiamas greitis 90 km/h.

Šie ribojimai taikomi tik transporto priemonėms, kurių bendra masė neviršija 3,5 tonos. Sunkvežimiams, vilkikams ir transportui su priekabomis dažniausiai taikomi mažesni ribojimai.

Papildomi greičio apribojimai

Tam tikrose vietose, pavyzdžiui, gyvenamosiose zonose ar mokyklų, darželių, ligoninių teritorijose, galioja papildomi greičio apribojimai. Dažnai tokiuose ruožuose leidžiama važiuoti tik 30 arba 40 km/h, kad būtų užtikrintas pėsčiųjų, ypač vaikų ar senjorų, saugumas. Gyvenamosiose zonose greitis negali viršyti 20 km/h. Šiose vietose pėstieji turi pirmumo teisę, o vairuotojai privalo elgtis itin atsargiai.

Be to, kelio ženklai gali nurodyti laikinus ribojimus, kurie įvedami dėl kelio darbų, oro sąlygų, matomumo apribojimų ar kitų veiksnių. Tokiais atvejais būtina atidžiai stebėti kelio ženklus ir laikytis nurodymų, net jei situacija vizualiai atrodo saugi.

Kodėl svarbu laikytis greičio apribojimų?

Greičio viršijimas ne tik padidina avarijų riziką, bet ir sumažina vairuotojo galimybę laiku sureaguoti į netikėtą situaciją. Dideliu greičiu važiuojant prailgėja stabdymo kelias, padidėja susidūrimo jėga, todėl pasekmės dažnai būna labai skaudžios. Net ir keliais kilometrais per didelis greitis gali lemti lemtingą skirtumą tarp sėkmingo sustojimo ir eismo įvykio.

Be to, nuolatinis greičio viršijimas turi ekonominių pasekmių, nes didėja degalų sąnaudos, greičiau dėvisi automobilio komponentai, o svarbiausia yra rizikuojama gauti baudą.

Baudos už greičio viršijimą Lietuvoje

Lietuvoje greičio viršijimas laikomas administraciniu pažeidimu. Priklausomai nuo viršyto greičio, vairuotojui gali būti skirta piniginė bauda ir (arba) baudos taškai. Pavyzdžiui:

• Viršijus greitį iki 10 km/h, gresia įspėjimas arba bauda iki 30 eurų.
• Viršijus greitį nuo 11 iki 20 km/h, bauda nuo 30 iki 90 eurų.
• Jei greitis viršytas nuo 21 iki 30 km/h, bauda nuo 60 iki 120 eurų.
• Didesni viršijimai gali kainuoti iki 550 eurų bei baigtis laikinu vairuotojo pažymėjimo atėmimu.

Pasikartojus pažeidimui per vienerius metus, baudos gali būti padvigubintos, taip pat padidėja baudos taškų skaičius. Surinkus tam tikrą taškų kiekį per metus, vairuotojas gali netekti teisės vairuoti.

Greičio ribojimai keliuose nėra nustatomi atsitiktinai, jie grindžiami daugybe veiksnių, tarp jų kelio konstrukcija, aplinkos sąlygomis, transporto priemonių srautais ir eismo saugumu. Vairuotojams svarbu ne tik laikytis nustatytų greičio apribojimų, bet ir suprasti jų paskirtį. Atsakingas važiavimas pagal leistiną greitį leidžia išvengti pavojų, taupo degalus ir saugo kiekvieno eismo dalyvio gyvybę. Tai svarbus žingsnis link saugesnių kelių visiems.