Prisijunkite
Kai kurie pokyčiai įvyksta garsiai. Su antraštėmis, reklamomis ir šūksniais. Kiti, priešingai, prasiskverbia tyliai, beveik nematomai, bet jų poveikis visuomet yra milžiniškas. Vienas tokių procesų, kuris vis dažniau kelia klausimų tarp pirkėjų, yra grynųjų pinigų vaidmuo prekybos centruose.
Ar jie tikrai nyksta, ar mes patys jų atsisakome, sąmoningai ar šiek tiek stumtelėti? Pastebėti galima vis daugiau situacijų, kai pirkėjas prie kasos išgirsta: „Atsiskaitymas tik kortele“. Tai gali būti laikina sistema, galbūt techniniai sutrikimai, bet kai tai tampa tendencija.
Natūralu klausti, ar tai jau nauja realybė. Kol kas didžiosios prekybos tinklų galvos viešai deklaruoja grynųjų priėmimą, tačiau žmonės jaučia kitaip, nuo savitarnos terminalų iki mobiliųjų programėlių, viskas krypsta į skaitmeninį formatą.
Bet ką tai reiškia žmogui? Kas nutiks vyresnio amžiaus gyventojams ar tiems, kurie sąmoningai vengia skaitmeninės bankininkystės? Ar iš tiesų kalbame apie patogumą, ar tylų prievartinį perėjimą prie vieno formato? Ir svarbiausia, ar prekybos centrai šią „transformaciją“ vykdo tyčia, ar tai tik natūralus rinkos atspindys?
Grynųjų ribojimas – atsitiktinumas ar kryptinga strategija?
Jeigu žiūrėsime į skaičius ir pirkėjų patirtis, sunku būtų teigti, kad visa tai tik atsitiktinumas. Vis dažniau galima pamatyti užrašus apie neveikiančias kasas, kurios „laikinai nepriima grynųjų“, ar net savitarnos zonas, kuriose išvis nėra grynųjų priėmimo funkcijos.
Tokie sprendimai paaiškinami labai paprastai – „greitis“, „efektyvumas“, „mažesnės sąnaudos“. Ir vis dėlto, ar tai neslepia siekio pirkėjui primesti vienintelį atsiskaitymo būdą?
Kai kuriuose prekybos tinkluose jau dabar sunku rasti įprastą kasą su kasininke. Vietoje jų, automatinės stotelės, kurios nepajėgios nei grąžos išduoti, nei pinigų išklibusių banknotų priimti. Nors oficialiai skelbiama, kad šalia visada turi likti bent kelios įprastos kasos, realybėje jų dažnai nepakanka, o eilės atgrasančios.
Kai sistema veikia taip, kad atsiskaitymas kortele ar telefonu tampa ne tik patogesnis, bet ir vienintelis realiai prieinamas, žmogui lieka mažai pasirinkimo. Ir čia klausimas, ar tai modernizacija, ar tyli spaudimo forma?
Vyresni pirkėjai – pamirštami tyčia?
Grynieji ilgą laiką buvo sinonimas laisvės. Kai kurie žmonės sąmoningai vengia kortelių, kai kurie net neturi mobiliojo telefono ar išmaniųjų įrenginių.
Nors didžioji visuomenės dalis eina technologiniu keliu, egzistuoja vis dar reikšminga grupė, kuri tam nėra pasirengusi. Jiems grynųjų eliminavimas nėra patogumo žingsnis, o tai kliūtis.
Ypač tai liečia vyresnio amžiaus pirkėjus. Ne visi moka naudotis savitarnos terminalais, ne visi nori prisijungti prie programėlių, kurios reikalauja slaptažodžių, atnaujinimų ir interneto ryšio.
Tokiems žmonėms apsipirkimas turėtų būti paprastas – ateini, sumoki, išeini. Bet kai net ir už kasos jų laukia tik mokėjimo kortelės terminalas, jie jaučiasi atstumti.
Šiuo atveju prekybos centrai turėtų atsakingai pagalvoti, ar jų sprendimai tarnauja visiems pirkėjams, ar tik tiems, kurie žengia koja kojon su technologijomis?
Ar tikrai viskas dėl patogumo?
Patogumas yra dažniausias argumentas, naudojamas palaikyti skaitmeniniam atsiskaitymui. Ir taip – iš dalies tai tiesa. Kortele atsiskaityti greičiau, mažiau klaidų, mažesnė grynųjų saugojimo rizika, paprastesnis buhalterinis apskaitos procesas. Bet ar tai vienintelis motyvas?
Skaitmeniniai mokėjimai suteikia prekybininkams daugiau informacijos. Kiek, kada, ką pirkai – visa tai kaupiama. Grynieji – anonimiški. O anonimiškumas – tai erdvė laisvei. Todėl galbūt verta klausti ne tik apie efektyvumą, bet ir apie kontrolę.
Ar netyčia, po „greičio“ priedanga, mūsų pasirinkimų laisvė mažinama tyčia? Kai vienintelis atsiskaitymo būdas tampa skaitmeninis, galime kalbėti apie tylų prievartinį perėjimą.
Ir kai tas perėjimas įvyksta tyliai, be diskusijos, be įspėjimų, o tai jau nebe evoliucija, o metodika.
Ar laikas kelti triukšmą?
Šiandien dar įmanoma atsiskaityti grynaisiais – daugelyje vietų. Bet vis daugiau žmonių jau patyrė, kaip tai darosi sudėtinga. Reikia ieškoti specialios kasos, klausti darbuotojų, kodėl nepriimami pinigai, jaustis nepatogiai dėl pasirinkimo, kuris visai neseniai buvo norma.
Klausimas, ar tai laikinas etapas, ar tyliai vykstantis strateginis pokytis. Ir svarbiausia, ar visuomenė apie tai buvo informuota? Ar prekybos tinklai iš anksto aiškiai komunikuoja apie savo planus? Nes jei ne, tada tylus „modernėjimas“ gali virsti nepasitikėjimu.
Jeigu kalbame apie demokratiją, apie pirkėjų pasirinkimą, verta paklausti garsiai, ar prekybos centrai iš tiesų ruošiasi grynųjų eliminacijai, bet kol kas dar nedrįsta to pripažinti? Jei taip, galbūt laikas diskusijai atėjo jau dabar. Kol dar turime galimybę rinktis.
Rekomenduojame perskaityti
1 komentarų
Reikia aukleti juos atejai pilnu krepsiu,neimat grynu , tai palikai prie kasos ir isejai,gales darbuotojai vel nesioti po sale ir delioti,o jei daugiau taip tai nebebus kad prekes delioti,baigia visai isnagleti,kam reikia greiciau tai tegu uźsisako per barbora,as niekur neskubu ir nežadu.
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti