Daugelis net nežino apie šią galimybę: pasakė, kaip galite bankui mokėti mažiau nei mokate dabar

Ką tai sako apie gyventojų finansinį sąmoningumą, informacijos pasiekiamumą ir bankų požiūrį į klientų pasirinkimų laisvę? Daugeliui ši paslauga vis dar skamba kaip kažkas visiškai nežinomo. Gatvėje kalbinti žmonės neslėpė, kad apie tokį krepšelį girdi pirmą kartą.

Vieni tiesiog nekreipia dėmesio į savo banko planus ir moka už paslaugas tiek, kiek įpratę, kiti net nežino, kad išvis egzistuoja tokia galimybė mokėti mažiau. Paaiškėja, kad pagrindinis barjeras yra informacijos stoka ir tam tikras pasyvumas. 

Didelė dalis klientų neieško pigesnio varianto, nes nejaučia būtinybės – kasdieniai mokėjimai atrodo nebrangūs, todėl net nesivarginama gilintis į alternatyvas.

Vartotojų teisių gynėjai pastebi, kad šioje situacijoje trūksta iniciatyvos ne tik iš žmonių pusės, bet ir iš pačių bankų. Nors Lietuvos bankas, kaip reguliuotojas, įdiegė šį modelį su tikslu užtikrinti didesnį prieinamumą ir palengvinti kasdienę bankininkystę, didieji komerciniai bankai nelinkę reklamuoti pigiausio varianto. 

Jų interesas yra pasiūlyti brangesnius paslaugų paketus, kurie gali būti funkcionalesni, tačiau ne visada būtini kiekvienam klientui. Kitaip tariant, bazinis paketas – finansiškai neparankus bankams, todėl jis dažniau lieka nuošalyje.

Oficiali statistika rodo, kad vos 4 proc. SEB klientų ir tik apie 1 proc. „Swedbank“ klientų pasirinko pigiausią mokėjimo planą. Tai atotrūkis nuo pradinio Lietuvos banko tikslo – prognozuota, kad šis modelis bus aktualus net 90 proc. vartotojų. 

Tačiau per daugiau nei pusmetį jį pasirinko mažiau nei 100 tūkstančių gyventojų. Tokia situacija rodo ne tik informacijos spragas, bet ir visuomenės inertiškumą, kai kalba eina apie smulkesnes finansines paslaugas.

Bankų atstovai tvirtina, kad visi klientai yra informuojami apie paslaugų planus – tiek nauji, tiek esami vartotojai. Visgi realybėje atrodo, kad tokia informacija dažnai pasilieka tarp daugybės kitų pasiūlymų ar tiesiog nėra pateikiama pakankamai aiškiai. 

Be to, klientai dažnai renkasi tai, kas jiems atrodo paprasčiau – paslaugų planą, kurį pasiūlė banko darbuotojas registracijos metu, arba tokį, kurį jau naudoja daugelį metų. O pigiausias variantas, nors ir prieinamas, dažnai nepatenka į jų akiratį.

Kai kurie ekonomistai pažymi, kad bazinis planas tinka ne visiems, ypač tiems, kuriems reikia daugiau pervedimų ar kitokių specifinių paslaugų. Vis dėlto, daugumai vartotojų, kurie atlieka tik elementarius kasdienius veiksmus, šis planas galėtų būti ekonomiškai naudingas. 

Juo labiau, kad kai kurie bankai leidžia naudotis šia paslauga dar lankstesnėmis sąlygomis – neskaičiuodami pervedimų ar net atsisakydami mėnesinio mokesčio. Toks požiūris būtų palankus konkurencijai, bet tuo pačiu kelia klausimą ar vartotojui pakanka žinių ir paskatų pasinaudoti tuo, kas jam siūloma?

Pagrindinis iššūkis šioje situacijoje yra informacijos pateikimas ir kliento švietimas. Jei žmogus nežino, kad gali gauti kasdienes bankines paslaugas už eurą, jis jų ir nesirinks. Jei nežino, kaip palyginti skirtingus paslaugų planus, jis pasirinks tai, ką bankas pasiūlys pirmiausia. 

Todėl norint iš tikrųjų paskatinti vartotojus keisti savo įpročius, reikia ne tik sukurti geresnį produktą, bet ir aktyviai apie jį informuoti. Kitaip pigiausias variantas ir toliau liks vos kelių procentų pasirinkimas, nors galėtų būti pagrindinis standartas.

Žmogui, kuris kas mėnesį atlieka kelis pervedimus ir pasiima pinigų iš bankomato, 1 euras už paslaugų paketą gali būti labai racionalus sprendimas. Svarbiausia yra suprasti, kad tokia galimybė apskritai egzistuoja ir kad šiek tiek pasidomėjus, galima sumažinti savo išlaidas be jokio sudėtingumo. 

Finansinė laisvė prasideda nuo mažų žingsnių, o pasirinkti tinkamą bankininkystės planą gali būti vienas iš jų.