Grynųjų pinigų dienos jau suskaičiuotos: pasakė, kada Lietuvoje nebeliks grynųjų ir kas laukia toliau

Nors bankiniai pavedimai, bekontakčiai mokėjimai ar išmaniosios piniginės šiandien jau nieko nebestebina, grynieji vis dar išlieka reikšminga dalis kasdienės finansinės apyvartos. Tiesa, jų populiarumas nuosekliai mažėja, o kai kuriais atvejais net sąmoningai stumiamas į paraštes. 

Tad natūraliai kyla klausimas, ar Lietuvoje kada nors visiškai nebeliks grynųjų pinigų? Vis daugiau parduotuvių, kavinių ar net paslaugų teikėjų renkasi elektroninius atsiskaitymus kaip vienintelę galimybę. 

Kartais tai grindžiama saugumu, kartais tiesiog patogumu, o neretai tiesiog technologiniu patogumu. Pandemija dar labiau paspartino šį perėjimą, žmonės įprato vengti kontakto, o skaitmeniniai sprendimai tapo norma. 

Tačiau grynieji vis dar egzistuoja - pagyvenę žmonės, regionuose gyvenantys asmenys, nedideli turgeliai ar smulkūs paslaugų teikėjai dažnai vis dar pasikliauja tik popierinėmis kupiūromis ir monetomis.

Nors Lietuvoje jau dabar pastebimas ryškus perėjimas prie skaitmeninių atsiskaitymų, visiškas atsisakymas grynųjų yra sudėtingesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tam reikia ne tik technologijų, bet ir visuomeninio sutarimo, teisinio pagrindo, visiems prieinamos infrastruktūros ir pasitikėjimo. 

Klausimas ne tik kada, bet ir ar apskritai verta visiškai atsisakyti grynųjų, ne tik dėl patogumo, bet ir dėl asmeninės laisvės bei finansinio saugumo.

Skaitmeniniai mokėjimai jau laimi miestuose

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ypač tarp jaunesnio amžiaus gyventojų, atsiskaitymas kortele, telefonu ar net laikrodžiu jau seniai tapo įprasta praktika. 

Jaunimas ir dirbantieji aktyviai naudojasi bankinėmis programėlėmis, automatinėmis sąskaitų apmokėjimo sistemomis, netgi skenuoja QR kodus norėdami sumokėti už paslaugą.

Verslai irgi prisitaiko, vis mažiau kasos aparatų skaičiuoja monetas, o vis daugiau terminalų žiba bekontakčio mokėjimo ženklu. Tai ne tik greičiau, bet ir lengviau administruojama, nereikia skaičiuoti pinigų, spręsti dėl grąžos ar vežti jų į banką. 

Tuo pačiu mažėja plėšimų, apgavysčių rizika, paprasčiau stebėti pajamas. Galima sakyti, kad miestuose grynųjų pinigų likutis vos gyvas. Tačiau čia kalbame tik apie tam tikrą visuomenės segmentą. 

Kad atsiskaitymo skaitmenizavimas apimtų visą šalį, turi įvykti didesni pokyčiai ne tik technologinėje infrastruktūroje, bet ir žmonių įpročiuose.

Regionai – paskutinė grynųjų bastionas

Skirtingai nei miestuose, kaimo vietovėse ar mažesniuose miesteliuose situacija kitokia. Vyresnio amžiaus gyventojai vis dar gauna pensijas grynais, sąskaitų apmokėjimui keliauja į paštą ar banko skyrių, kur dažnai laukia eilės ir netechnologizuotas procesas. 

Kortelę jie dažnai naudoja tik pinigų išgryninimui bankomate, o ne atsiskaitymams. Be to, yra vietų, kur tiesiog nėra galimybių atsiskaityti be grynųjų, pavyzdžiui, kaimo turgus, vietinis santechnikas, kiaušinius parduodanti kaimynė. 

Ne visi smulkūs verslai turi arba nori turėti mokėjimo terminalus, kai kurie dėl mokesčių, kiti dėl paprastesnės apskaitos ar tiesiog dėl to, kad klientai vis tiek moka grynais.

Tai rodo, kad net jei miestų gyventojams grynieji atrodo atgyvena, provincijoje jie tebėra būtinas kasdienybės elementas. Kad galėtume kalbėti apie visišką jų atsisakymą, reikia pasirūpinti, kad skaitmeniniai sprendimai taptų prieinami ir suprantami kiekvienam.

Ar valstybė planuoja atsisakyti grynuosius?

Oficialiai Lietuva neturi konkretaus plano ar datos, kada visiškai atsisakytų grynųjų. Europos Centrinis Bankas taip pat laikosi pozicijos, kad eurų kupiūros ir monetos išliks teisėta mokėjimo priemone. 

Tačiau akivaizdu, kad instituciniai veiksmai rodo vis didesnį dėmesį skaitmeninimui, skatinamos mokėjimo inovacijos, vyksta pasiruošimas skaitmeniniam eurui, įsigalioja nauji mokėjimų standartai.

Lietuvos bankas aktyviai remia fintech sektorių, plečia galimybes naudoti momentinius pervedimus, skatina konkurenciją tarp elektroninių pinigų įstaigų. Tačiau tuo pačiu pabrėžiama, kad visuomenė turi turėti teisę pasirinkti. 

Todėl kol kas nėra pagrindo manyti, kad artimiausiu metu grynieji dings. Tai ilgalaikis procesas, kuris priklausys nuo technologinės pažangos, žmonių įpročių ir bendro politinio klimato.

Ar ateis diena, kai piniginė taps tik programėlė?

Teoriškai – taip. Praktiškai tai dar ilgas kelias. Grynųjų pinigų vis mažėja, tačiau jų pilnas išnykimas priklausys nuo daugybės veiksnių, nuo to, kaip sėkmingai bus įgyvendintas skaitmeninio euro projektas, iki to, kaip valstybė sugebės užtikrinti finansinį raštingumą ir prieinamumą net ir atokiausiuose regionuose.

Kol kas galima drąsiai teigti, jog Lietuvoje grynieji nyksta, bet dar ne visai. Jie neišnyks per metus ar dvejus. Gali būti, kad dar dešimtmetį ar ilgiau gyvuos paraleliai su skaitmeniniais sprendimais. 

Tik tada, kai visi, nuo jauno iki seno, turės galimybę ir norą naudotis skaitmeniniais pinigais, tik tada galėsime kalbėti apie tikrą grynųjų pabaigą. O kol kas dvi sistemos egzistuoja greta, viena sparčiai stiprėja, kita pamažu nyksta.