Milžiniška bankomatų svarba šalies gyventojams, kas penktas lietuvis vis dar renkasi grynuosius

Vis dėlto, kai kurie gyventojai vis dar ištikimi tradiciniams gryniesiems pinigams, o tai reiškia, kad jiems būtinas reguliarus priėjimas prie bankomatų. Šis skirtumas dažniausiai susijęs ne su technologine pažanga, o su socialinėmis, demografinėmis ir geografinėmis priežastimis.

Nors didžiuosiuose miestuose bankomato poreikis akivaizdžiai mažėja, vis dar yra nemažai vietovių, kur gyventojai negali sau leisti visiškai pereiti prie bekontakčių ar mobiliųjų atsiskaitymo formų. Tai gali būti susiję tiek su vyresnio amžiaus žmonių technologinių įgūdžių stoka, tiek su nepakankamu infrastruktūros išvystymu. 

Negalima pamiršti ir to, kad kai kurios paslaugos arba tiekėjai, ypač mažesnėse gyvenvietėse, vis dar priima tik grynuosius pinigus. Dėl šių priežasčių atsiranda aiškus poreikis atsakyti į klausimą – kiek žmonių Lietuvoje vis dar priklausomi nuo bankomatų? 

Atsakymas į tai gali padėti suprasti ne tik gyventojų finansinį elgesį, bet ir nurodyti, kokios visuomenės grupės lieka šiek tiek „už borto“ sparčiai modernėjančioje ekonomikoje.

Vyresnio amžiaus žmonės ištikimi gryniesiems

Viena iš pagrindinių grupių, kuri vis dar aktyviai naudojasi bankomatais, yra pensinio amžiaus gyventojai. Jie dažnai gauna pensijas į banko sąskaitas, tačiau jau kitą dieną po išmokėjimo skuba prie artimiausio bankomato pasiimti visą sumą. 

Tam yra kelios priežastys. Nepasitikėjimas skaitmeniniais sprendimais, noras matyti savo pinigus ir paprasčiausiai įprotis, kuris susiformavo per daugelį metų. Šiai gyventojų grupei skaitmeninė bankininkystė dažnai atrodo per sudėtinga ar rizikinga.

Be to, vyresni žmonės dažniau gyvena kaimiškose vietovėse, kur atsiskaitymas kortele vis dar nėra toks savaime suprantamas kaip miestuose. Parduotuvės, turgavietės, vietiniai paslaugų teikėjai – daugelis jų vis dar labiau linkę naudoti grynuosius pinigus, o tai dar labiau skatina poreikį reguliariai lankytis prie bankomato. 

Ši priklausomybė nėra vien finansinė, tai susiję ir su pasitikėjimu, įpročiais, o kartais net ir emociniu saugumo jausmu.

Mažesnės gyvenvietės – ribotas pasirinkimas

Kita reikšminga gyventojų dalis, kuri vis dar priklausoma nuo bankomatų, gyvena mažuose miesteliuose ar kaimuose. Net jei šių žmonių noras naudoti skaitmeninius sprendimus būtų, infrastruktūros trūkumas jiems tai paprasčiausiai neleidžia. 

Ne kiekviena vietovė turi interneto ryšį, pakankamai stiprų naudotis mobiliosiomis bankininkystės programėlėmis. Ne visur priimami kortelių atsiskaitymai, o prekybos vietose ar paslaugų sektoriuje vyrauja grynieji.

Kai kuriais atvejais bankomatų nėra net ir keliolikos kilometrų spinduliu. Tokie atvejai ypač aktualūs vyresnio amžiaus ar neįgaliems gyventojams, kurie neturi galimybės lengvai nuvykti į kitą miestą. Tai reiškia, kad bet koks bankomato veiklos sutrikimas ar jo pašalinimas tampa nepatogumu ar net problema. 

Nors įvairūs bankai siūlo alternatyvas, tokias kaip grynųjų išėmimas prekybos vietose, šie sprendimai kol kas dar nėra plačiai paplitę.

Grynieji – patogumas ar kontrolė?

Yra ir kita gyventojų grupė, dažnai jaunesnio amžiaus, kuri sąmoningai renkasi grynuosius pinigus. Tai daroma ne dėl technologinio atsilikimo, o dėl asmeninių įsitikinimų ar finansinės disciplinos. 

Kai kurie žmonės teigia, kad naudodamiesi grynaisiais geriau kontroliuoja savo išlaidas, kai pinigai fiziškai matomi ir jaučiami, jų leidimas tampa sąmoningesnis. Tokie žmonės dažnai išsigrynina pinigus mėnesio pradžioje ir juos paskirsto į tam tikras išlaidų kategorijas. 

Tai padeda išvengti impulsyvių pirkinių ar paslėptų mokesčių, kurie atsiranda naudojantis kortelėmis ar mobiliosiomis aplikacijomis. Nors tai nėra masinis reiškinys, ši tendencija rodo, kad bankomatai išlieka aktualūs ne tik dėl poreikio, bet ir dėl tam tikros gyvenimo filosofijos.

Skaitmeninė ateitis ir socialinis atotrūkis

Nepaisant nuolatinio augimo elektroninių atsiskaitymų srityje, akivaizdu, kad vis dar egzistuoja tūkstančiai žmonių, kuriems bankomatai yra vienintelis būdas pasiekti savo lėšas. 

Tai kelia svarbius klausimus ne tik bankams, bet ir valstybės institucijoms, kaip užtikrinti, kad pereinant prie skaitmeninio pasaulio, nė vienas gyventojas neliktų nuošalyje?

Bankomatų tinklo mažinimas – procesas, kuris neišvengiamas. Tačiau jis privalo būti vykdomas atsakingai, įvertinant vietovių specifiką, gyventojų poreikius ir alternatyvų prieinamumą. 

Tik taip bus galima sumažinti socialinį atotrūkį ir užtikrinti, kad modernios paslaugos būtų prieinamos ne tik miestuose gyvenantiems žmonėms, bet ir tiems, kurių gyvenimo tempas – lėtesnis, o įpročiai – tradiciškesni.