Situacija šalyje artėja prie katastrofinės ribos: gyventojai ir politikai pradeda reikalauti bankų atsakomybės

Atsižvelgiant į augančią grėsmę, Seime skamba siūlymai, kad bankai turėtų prisiimti daugiau atsakomybės. Kaip pavyzdį pateikiama Jungtinė Karalystė, kurioje bankai privalo kompensuoti klientų patirtus nuostolius dėl sukčių veiklos. 

Tuo metu patys bankai tikina dedantys maksimalias pastangas, kad apsaugotų klientus, apie pusę įtartinų mokėjimų pavyksta sustabdyti, o dalį išviliotų pinigų netgi grąžinti.

Sukčiai neatostogauja net vasarą

Kol gyventojai leidžiasi į atostogas ir laukia skrydžių oro uostuose, sukčiai randa progų veikti. Vienas iš kelionei besiruošiančių vyrų dalijosi patirtimi, kad apgaulingų žinučių ir skambučių ypač padaugėja grįžus iš kelionių. 

„Pasitaiko skambučių su įvairiausiais pretekstais – kartais prisistato bankų ar policijos darbuotojais, kitąkart siunčia žinutes, esą vaikas pateko į nelaimę“, – kalbėjo oro uoste sutikti žmonės.

Pasak Policijos departamento atstovės Revitos Janavičiūtės, sukčiavimas išlieka labai populiarus nusikaltimas, kurio mastai kiekvienais metais didėja. 

„Pernai gyventojai neteko apie 20 milijonų eurų, o vien šiemet per šešis mėnesius jau prarasta 16 milijonų. Telefoninis sukčiavimas – vis dar vienas dažniausių atvejų. Taip pat auga investicinių apgavysčių skaičius – žmonės vis dar tikisi greito pelno ir nukenčia“, – pažymi ji.

Finansų ministras: vien budrumo neužtenka

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad gyventojų atsargumas yra svarbus, bet vien juo nepasikliauti – būtinas ir bankų vaidmuo. Jis siūlo aktyviau tikrinti mokėjimus, pastebėti neįprastus pavedimus ar įtartinus pervedimus per SMS žinutes. 

„Bankai turi turėti veikiančius mechanizmus, kaip atpažinti įtartinus veiksmus ir juos sustabdyti dar prieš pinigų pervedimą“, – kalbėjo ministras.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į Švedijos pavyzdį, kur Vyriausybė ir bankai dirba išvien – tai, anot jo, galėtų būti efektyvesnis modelis ir Lietuvoje. Tuo metu Seime jau siūloma sekti Jungtinės Karalystės pavyzdžiu, ten bankai per 5 dienas turi kompensuoti iki 100 tūkst. eurų, prarastų dėl sukčiavimo.

„Tokiu atveju bankai būtų labiau suinteresuoti diegti papildomus saugiklius, investuoti į saugumo algoritmus ir realiai sumažinti apgavysčių skaičių“, – sako Seimo narys Darius Razmislevičius.

Bankai nerimauja dėl pasekmių

Bankų atstovai pabrėžia, kad jie jau ir dabar investuoja į saugumo priemones. Vien per šių metų pirmą ketvirtį pavyko sustabdyti įtartinų mokėjimų už 5,5 mln. eurų. Kasmet vidutiniškai sustabdoma pusė visų rizikingų pervedimų.

Tačiau Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad privalomas kompensavimas gali turėti ir neigiamų pasekmių. 

„Jei gyventojai žinos, kad bankai visada atlygins nuostolius, sumažės jų pačių atsargumas. Sukčiai tuo pasinaudos – ieškos būdų apeiti sistemą, plės savo veiklos apimtis“, – sako ji.

Policija taip pat pažymi, kad išaiškinama apie trečdalį visų sukčiavimo atvejų. Vienas didžiausių iššūkių – tai, kad daugelis sukčių veikia iš užsienio, o nukentėjusieji dažnai kreipiasi per vėlai. Pranešus apie sukčiavimą vos įvykus, būna daugiau šansų sustabdyti pinigų perdavimą.

Apibendrinant, kovai su sukčiais būtinas ne tik gyventojų budrumas, bet ir aktyvesnė bankų bei valstybės pozicija. Šiandieninių sukčiavimų mastas rodo, kad problema tapo sisteminė, todėl reikia ne pavienių sprendimų, o bendros atsakomybės ir veiksmų grandinės, kurioje kiekvienas žingsnis – svarbus.