Mokslininkai atliko revoliucinį atradimą: kraujo tyrimas leis aptikti vėžį žymiai anksčiau nei iki šiol, didžiulis proveržis

Šį atradimą padarė „Johns Hopkins“ universiteto tyrėjų komanda, kurioje dalyvavo Ludwig centro, Kimmel vėžio centro, Medicinos mokyklos ir „Bloomberg „visuomenės sveikatos mokyklos ekspertai. 

Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Cancer Discovery“, o darbą finansavo JAV Nacionaliniai sveikatos institutai.

Pagrindinis tyrėjas, „Johns Hopkins“ onkologijos docentas dr. Yuxuan Wang, pripažino, kad komanda buvo nustebusi, kaip anksti galima aptikti su vėžiu susijusias mutacijas kraujyje. 

„Treji metai iki diagnozės suteikia labai vertingo laiko ankstyvai intervencijai. Tokiu metu navikai dar gali būti labai ankstyvoje stadijoje ir lengviau išgydomi“, – teigė mokslininkas.

Tyrimo eiga ir metodika

Norėdami nustatyti, kaip anksti galima aptikti vėžį iki pasireiškiant klinikiniams simptomams, mokslininkai analizavo kraujo plazmos mėginius, surinktus per Aterosklerozės rizikos bendruomenėse (ARIC) tyrimą, finansuotą Nacionalinių sveikatos institutų. 

Šiame tyrime nagrinėjami širdies smūgio, insulto, širdies nepakankamumo ir kitų širdies ligų rizikos veiksniai.

Naudodami itin tikslias ir jautrias sekoskaitos technologijas, tyrėjai išanalizavo 26 ARIC tyrimo dalyvių kraujo mėginius, kurie buvo diagnozuoti vėžiu per šešis mėnesius po mėginio paėmimo, ir dar 26 dalyvių, kuriems vėžys nebuvo diagnozuotas.

Tyrimo metu aštuoni iš 52 dalyvių jau tuo metu gavo teigiamą atsakymą atliekant daugiavėžio ankstyvosios diagnostikos (MCED) laboratorinį testą. Visi jie buvo diagnozuoti vėžiu per keturis mėnesius po kraujo paėmimo. 

Be to, šešiems iš šių aštuonių asmenų mokslininkai turėjo galimybę ištirti dar ankstesnius kraujo mėginius, surinktus prieš 3,1–3,5 metų iki diagnozės. Keturiuose iš šių ankstyvesnių mėginių jau tuomet buvo aptiktos navikinių ląstelių mutacijos.

„Šis tyrimas parodo MCED testų potencialą aptikti vėžį labai ankstyvose stadijose ir nustato jautrumo lygį, reikalingą jų sėkmei“, – pažymėjo prof. Bert Vogelstein, vienas iš tyrimo vadovų, „Johns Hopkins“ Ludwig centro onkologijos profesorius.

„Vėžio nustatymas dar prieš jo klinikinę diagnozę galėtų padėti geriau valdyti ligą ir pagerinti gydymo rezultatus“, – pridūrė prof. Nickolas Papadopoulos, taip pat vienas iš vyresniųjų tyrimo autorių. Pasak jo, svarbu bus nustatyti ir tinkamas tolesnio stebėjimo procedūras po teigiamo testo atsakymo.