Mokslininkai atrodo, kaip išgelbėti kavą: nematoma grėsmė sunaikina milijardus, tačiau dabar jau yra sprendimas

Edith Cowan universiteto (ECU) mokslininkai pateikė naują būdą, kuris gali padėti apsaugoti vieną mylimiausių gėrimų pasaulyje – mūsų kasdienę kavos puodelį. 

Sukurta pažangi technologija leidžia daug greičiau ir tiksliau aptikti šių kenkėjų paliekamus pėdsakus, taip užkertant kelią plataus masto derliaus praradimams.

Problema slypi ne kenkėjo dydyje

Kavos uogų gręžikai yra itin maži, vos kelių milimetrų vabzdžiai, kurių plika akimi beveik neįmanoma pastebėti. Jie gręžiasi į kavos uogas ir iš vidaus jas sunaikina, todėl laiku jų nepastebėjus, kenkėjai sparčiai plinta iš vienos uogos į kitą, vėliau – nuo krūmo prie krūmo, ir galiausiai gali sunaikinti visą plantaciją.

Tačiau ECU mokslininkai nusprendė ne ieškoti pačių vabzdžių, o atkreipti dėmesį į tai, ką jie palieka po savęs. Anot dr. Davido Cooko, tai buvo esminis proveržis,

„Kai gręži skylę į medį, aplink skylę kaupiasi pjuvenos. Lygiai taip pat kenkėjas, įsigrauždamas į kavos uogą, palieka didelį kiekį smulkių likučių – vadinamąjį frasą. Būtent jį žymiai lengviau aptikti.“

Dirbtinis intelektas ir dronai – naujas žemės ūkio arsenalo įrankis

Pasitelkus pažangią L-sistemų vaizdo analizės technologiją, kuri imituoja žmogaus regėjimą ir naudoja spalvų bei formų atpažinimą, dronai skenuoja kavos plantacijas iš oro ir greitai identifikuoja užkrėstas vietas.

Ši technologija leidžia ūkininkams itin greitai priimti sprendimus ir izoliuoti užkrėstus plotus dar prieš kenkėjui išplintant į visą lauką. 

„Sprendimų greitis čia kritinis, nes vienas nepastebėtas kenkėjas gali sunaikinti visą derlių“, – pabrėžė dr. Cookas.

Ekonominė nauda ūkininkams ir kavos mėgėjams visame pasaulyje

Pasak ECU vyresniosios dėstytojos dr. Leisos Armstrong, ši naujovė gali turėti didžiulės reikšmės ne tik Pietų Amerikos, bet ir Indonezijos bei Afrikos kavos augintojams. 

Būtent šiose trijose pasaulio dalyse užauginama didžioji dalis viso pasaulinio kavos kiekio.

„Kava yra aukštos vertės kultūra. Jei ūkininkai gali išsaugoti derlių ir išvengti didelių nuostolių, tai tiesiogiai veikia jų pajamas. Be to, kuo daugiau bus aukštos kokybės kavos, tuo mažiau didės jos kaina pasaulinėse rinkose“, – aiškina mokslininkė.

Nors ji pabrėžia, kad kavos kainos staigiai nesumažės, bet bent jau bus išvengta staigių jų šuolių dėl deficito.

Potencialas ir kitiems žemės ūkio sektoriams

Šią programinę įrangą sukūręs magistrantas Chrisas Napieris pažymi, kad jo sukurtos spalvotų gardelių algoritmai leidžia tiksliai aptikti kavos uogų dydį, formą ir skaičių, todėl ši technologija gali būti pritaikoma ir kitoms kultūroms.

„Ūkininkai, pasitelkę dronus, gali greitai identifikuoti įvairių rūšių augalų ligas ir kenkėjus. Tokia sistema galėtų būti naudinga ir vynuogynuose ar kituose augaluose, kur reikalinga analizuoti ne tik viršutinę, bet ir po laja esančią augalų dalį“, – sako C. Napieris.

Naujas žvilgsnis į kavos ateitį

Nors mokslininkai pripažįsta, kad dar laukia technologijos tobulinimas ir ilgalaikiai bandymai, tačiau jau dabar aišku, kad ši inovacija gali tapti rimtu ginklu pasaulinėje kovoje su kavos uogų gręžikais. 

Galbūt ateityje mūsų rytinis kavos puodelis bus mažiau priklausomas nuo klimato ir kenkėjų iššūkių – vis daugiau sprendimų atkeliauja iš pažangiausių mokslinių laboratorijų.