Mokslininkai šokiravo pasaulį: radiacija Černobylyje traukiasi sparčiau nei kas nors tikėjosi

Susikaupusi energija pramušė reaktoriaus dangtį ir į orą išmetė milžinišką kiekį radioaktyvių medžiagų. Avarijos metu žuvo elektrinės darbuotojai ir ugniagesiai, o per kelias dienas buvo evakuoti dešimtys tūkstančių žmonių. Radiacija pasklido po visą Europą. 

Daugelis vietovių aplink elektrinę tapo nebegyvenamos, o Černobylio vardas – pasauliniu katastrofos simboliu. Tai, kas dešimtmečius atrodė kaip amžina žaizda, dabar gali virsti atgimimo simboliu. Černobylio zona, kuri nuo 1986 metų buvo laikoma pavojinga ir negrįžtamai užteršta, pagaliau rodo viltį. 

Ir tai ne teorija, ne pažadas, o realus proveržis, kuris vyksta čia ir dabar. Mokslininkai pranešė apie tai, kas iki šiol buvo laikoma neįmanomu: per labai trumpą laiką sumažinti ore sklindančią radiaciją beveik per pusę – be kasimo, be cheminių medžiagų, be laukimo šimtus metų. 

Šis pasiekimas galėtų pakeisti ne tik Černobylio, bet ir kitų branduoline katastrofa paženklintų vietovių likimą. Tai, kas kažkada reikalavo dešimčių tūkstančių metų, dabar gali būti padaryta per vieną žmogaus gyvenimą. Ir viskas dėl vienos idėjos, kilusios ne iš vyriausybinės laboratorijos, o iš Šveicarijos technologijų įmonės.

Proveržis iš Šveicarijos: NSPS sistema

Technologiją sukūrė šveicarų kompanija „Exlterra“, pavadinusi ją Nucleus Separation Passive System, arba tiesiog NSPS. Ji dirba kartu su Ukrainos mokslininkais iš „SSE Ecocentre“. Sistema veikia ne griaudama, bet subtiliai. 

Į aplinką siunčiamos itin greitos pozitronų srovės, kurios padeda suskaidyti radioaktyvius izotopus, tokius kaip cezis ir stroncis. Tai reiškia, kad dirvožemio nereikia kasti, jo nereikia purkšti chemikalais. Žemė lieka ten, kur yra, bet mažiau pavojinga. Poveikis pasiektas ne per šimtmečius, o per mėnesius. Tai tylus, bet milžiniškas šuolis į priekį.

Skaičiai, kurie keičia istoriją

Remiantis pateiktais duomenimis, NSPS leido sumažinti ore sklindančią radiaciją beveik 50 procentų. Dirvožemio užterštumas sumažėjo 37 procentais. Tai ne teorija – tai realūs rezultatai.

Tokie skaičiai suteikia vilties ne tik Ukrainai. Jeigu ši sistema veikia Černobylyje, ji gali būti pritaikoma ir kitose katastrofos vietose, pavyzdžiui, Japonijos Fukušimoje. Technologija veikia pasyviai, be jokių sudėtingų intervencijų, o tai reiškia, kad ją galima diegti dideliuose plotuose, greitai ir saugiai.

Ar tai tik pradžia?

Mokslininkai sako, kad NSPS technologija dar nėra pabaiga, tai tik pirmasis žingsnis. Ji rodo, kad šiuolaikinis požiūris į branduolinių katastrofų valymą gali būti visiškai kitoks. Nebereikia laukti, kol gamta susitvarkys pati. Dabar mes galime jai padėti: atsargiai, švariai, moksliškai.

„Tai rodo, kad pažanga ne visada prasideda nuo grandiozinių projektų. Kartais pakanka vienos geros idėjos, kuri sulaužo seną paradigmą“, – sako fizikas ir aplinkos tyrėjas Mantas.

Naujas Černobylio veidas?

Per kelis dešimtmečius Černobylio zona virto katastrofos, žmonių klaidų, neteisingų sprendimų simboliu. Bet galbūt dabar ji galės tapti ir kitos istorijos pradžia: atkūrimo, išgijimo, galbūt net grįžimo. Technologija, kuri anksčiau atrodė kaip mokslinė fantastika, dabar realiai mažina grėsmę. 

O tai reiškia, kad galime pradėti galvoti ne tik apie tai, kaip išgyventi šalia branduolinių nelaimių, bet ir kaip jas neutralizuoti. Pirmą kartą po daugybės metų pasaulis gali pažvelgti į Černobylį ne su baime, o su viltimi. Nes kai radiaciją galima sumažinti nuo 24 tūkstančių iki 5 metų – viskas keičiasi ir tai tik pradžia.