Mokslininkų atsakymas gali pakeisti požiūrį į Saulės sistemą: Uranas pribloškė net patyrusius NASA ekspertus

Šis atradimas ne tik padeda atsakyti į seniai keltus klausimus apie Urano kilmę, bet ir gali turėti svarbią reikšmę būsimoms kosmoso tyrimų misijoms. Naujasis tyrimas, atliktas bendradarbiaujant Hjustono universiteto ir kitų pasaulio mokslo institucijų mokslininkams, atskleidė, kad Uranas išskiria daugiau šilumos, nei gauna iš Saulės. Šis faktas reiškia, jog planeta vis dar palaipsniui praranda šilumą, sukauptą per milijardus metų. 

Pagrindinė tyrimo autorė Xinyue Wang paaiškino, kad ši likutinė šiluma yra svarbus dėlionės elementas, padedantis suprasti planetos istoriją ir jos kaitą. Šis tyrimas pagaliau atsako į klausimą, kuris kilo dar 1986 metais, kai NASA zondas „Voyager 2“ praskriejo pro Uraną ir nepastebėjo aiškių vidinės šilumos ženklų. Tai tuo metu sukėlė sumaištį mokslininkų bendruomenėje ir vertė peržiūrėti tuometines planetų formavimosi teorijas.

Skirtingas nei kiti milžinai

Nors Uranas išskiria daugiau šilumos nei sugeria, jos kiekis vis dėlto yra mažesnis nei kitų Saulės sistemos dujinių milžinių. Jupiteris, Saturnas ir Neptūnas išskiria šimtus procentų daugiau šilumos nei gauna, o Uranas, tai tik apie dvylika su puse procento. Pasak tyrimo bendraautoriaus profesoriaus Xun Jiang, tai gali reikšti, kad Uranas turi savitą vidinę struktūrą ar kitokią evoliucijos istoriją, skirtingą nuo kitų milžinių.

Tyrimo metu taip pat pastebėta, kad planetos energijos lygis keičiasi priklausomai nuo sezonų. Kadangi Urano metų sezonai trunka apie dvidešimt metų, tokie ilgalaikiai pokyčiai gali būti susiję su specifine planetos orbita bei jos stipriu polinkiu. Planetos ašies pasvirimas ir neįprasta trajektorija lemia tai, kad Saulės šviesa skirtingai pasiekia Urano paviršių per įvairius metų laikus, o tai veikia šilumos pasiskirstymą.

Reikšmė būsimoms misijoms

Šis atradimas gali turėti didelę įtaką NASA planuojamai misijai į Uraną. Nacionalinės mokslų, inžinerijos ir medicinos akademijos šią misiją jau yra įvardijusios kaip vieną iš svarbiausių ateinančio dešimtmečio tikslų. Hjustono universiteto fizikos profesorius Liming Li pažymėjo, kad naujieji duomenys padės geriau suplanuoti orbitinį zondą ir jo tyrimus.

Tyrime naudota metodika suteikia galimybę kurti naujus modelius, kuriuos galima taikyti ne tik Urano tyrimams, bet ir kitų planetų analizėms. Tai gali padėti geriau suprasti spinduliuotės srautus, atmosferos veikimą bei klimato sistemų evoliuciją tiek mūsų Saulės sistemoje, tiek ir už jos ribų.

Platesnis poveikis mokslui ir klimatui Žemėje

Tyrimo autoriai taip pat pabrėžia, kad šis atradimas turi platesnį poveikį nei vien Urano pažinimas. Supratimas, kaip planeta saugo ir praranda šilumą, leidžia giliau pažinti pagrindinius procesus, kurie formuoja atmosferas, orų sistemas ir klimato kaitos mechanizmus. Šios žinios gali būti naudingos ir nagrinėjant Žemės klimato dinamiką bei padedant prognozuoti jo pokyčius ateityje.

Šiame tyrime įgytos žinios gali būti pritaikytos ir technologijų kūrimui, pavyzdžiui, geresnių klimato stebėjimo sistemų ar planetų tyrimų įrangos plėtrai. Tyrėjai tiki, kad tai tik pirmas žingsnis į dar gilesnį dujinių planetų supratimą ir visos mūsų Saulės sistemos raidos perpratimą.

Naujai atrasta šiluma Urane atveria duris naujam supratimui apie planetų formavimąsi, jų vidaus struktūras ir evoliuciją. Šis atradimas ne tik paneigia senus mitus apie Urano šalčiu apgaubtą prigimtį, bet ir suteikia tvirtą pagrindą tolesniems tyrimams. Mokslininkai džiaugiasi, kad jų darbas ne tik paaiškina senus klausimus, bet ir padeda pasiruošti ateities kosmoso tyrinėjimams, kurie gali turėti tiesioginį poveikį ir mūsų gyvenimui Žemėje.