Naujas atradimas keičia požiūrį į Žemės gelmes: mokslininkus šokiravo visiškai netikėtas radinys po žeme

Tyrimą atliko Mančesterio universiteto mokslininkų komanda kartu su pramonės partneriais. Naudojant aukštos raiškos trimačius seisminius vaizdus, gręžinių duomenis ir uolienų mėginius, surinktus iš šimtų vietų, pavyko identifikuoti didžiules smėlio kalvas, kai kurios jų tęsiasi kelis kilometrus. Nustatyta, kad šie smėlio sluoksniai įsmuko į Žemės gelmes, išstumdami žemiau buvusius minkštesnius ir lengvesnius uolienų sluoksnius.

Tokio pobūdžio inversija, kai įprasta sluoksnių tvarka apsiverčia, iki šiol buvo pastebėta tik labai mažame mastelyje. Naujosios struktūros, tai sinkitai. Jie yra didžiausi tokio tipo atvejai, užfiksuoti iki šiol. Šie dariniai parodė, kad smėlis gali nusmukti žemyn, o kartu pakilti senesnės ir lengvesnės nuosėdos, kurios vadinamos floatitais.

Naujas žvilgsnis į požeminius procesus

Mančesterio universiteto profesorius Madsas Huuse, tyrimo vadovas, paaiškino, kad šis atradimas parodė naują, anksčiau nematytą reiškinį. Mokslininkų nuomone, sinkitai susiformavo prieš kelis milijonus metų, vėlyvojo mioceno ir plioceno laikotarpiais. Tuomet galėję įvykti stiprūs žemės drebėjimai arba slėgio pokyčiai po paviršiumi galėjo skystinti smėlį, kuris per įtrūkius judėjo žemyn. Jo vietoje iškilo porėtesnės, bet standesnės medžiagos sluoksniai, sudaryti iš mikroskopinių jūros fosilijų.

Šis netikėtas geologinis reiškinys ne tik keičia požiūrį į požeminių sluoksnių sandarą, bet ir skatina iš naujo įvertinti skysčių migracijos kelius po Žemės paviršiumi. Tai svarbu ne tik geologams, bet ir tiems, kurie planuoja anglies dioksido saugojimo sprendimus ar ieško naftos bei dujų telkinių.

Poveikis anglies dioksido saugojimui ir energijos paieškai

Naujai atrasti sinkitai gali padėti tiksliau prognozuoti, kur gali būti naftos ir dujų telkiniai, bei įvertinti, kur saugu laikyti anglies dioksidą po žeme. Pasak profesoriaus Huuse, šis tyrimas parodė, kad skysčiai ir nuosėdos po Žemės paviršiumi juda sudėtingiau nei manyta anksčiau. Supratimas apie tai, kaip susiformavo sinkitai, gali iš esmės pakeisti požeminių telkinių vertinimo metodiką.

Mokslininkai šiuo metu renka daugiau duomenų apie panašias struktūras kitose vietose ir analizuoja jų poveikį požeminiams sandėliavimo sluoksniams bei geologinei sandarai. Kaip dažnai nutinka moksle, nauji atradimai sulaukia tiek skeptikų, tiek entuziastingų palaikytojų. Tik laikas ir tolesni tyrimai parodys, kiek plačiai šis modelis bus pritaikomas.

Šis netikėtas atradimas atveria naujas galimybes tiek gamtos pažinimui, tiek praktiniam jų taikymui energetikoje ir klimato kaitos sprendimuose. Tai priminimas, kad net ir po mūsų kojomis slypi dar neatskleistų gamtos paslapčių.