Vaikinas iš Ukrainos pakeitė viską: popierius be medžių jau gaminamas realiai ir šis sprendimas veikia

Daugelis mūsų žino, kad tradicinė popieriaus gamyba siejama su medžių kirtimu, didžiule vandens ir energijos sąnaudomis. Tačiau ar įmanoma tai padaryti kitaip? Ar įmanoma sukurti lapą be kirvio ir pjūklo?

Valentyn Frechka, vaikinas, kuriam tik dvidešimt ketveri, bet jis jau keičia taisykles. Jo idėja tokia paprasta, kad ji net verčia stebėtis: kaip niekas to anksčiau nesugalvojo?

Iš miško tiesiai į rašomąjį stalą – be kirtimo

Valentyn Frechka, vos 16 metų, dar būdamas mokykloje, pradėjo eksperimentuoti su nukritusių lapų pluoštu. Jis ieškojo, ar įmanoma iš jų pagaminti tvirtą, rašymui tinkamą popierių. Ir jam pavyko. Iš paprasčiausių medžių lapų jis išgavo celiuliozės pluoštą, kuris vėliau virto tuo, ką laikome popieriumi.

Šiandien jo sukurta įmonė „Releaf Paper“ jau veikia: ji surenka nukritusius lapus, perdirba juos ekologišku būdu ir gamina pirkinių maišelius, pakavimo popierių, biuro reikmenis. Ir visa tai – be nė vieno nupjauto medžio. Skamba kaip mokslinė fantastika? Visai ne. Tai realybė, kuri jau šiandien konkuruoja su įprasta popieriaus pramone.

Mažiau kirtimo, daugiau sprendimų

Tradicinis popieriaus gamybos būdas sunaudoja ne tik medžius, bet ir šimtus litrų vandens vienai tonai popieriaus. Tuo tarpu „Releaf Paper“ procesas išsiverčia beveik be vandens. Kartu tai reiškia mažesnes CO₂ emisijas, mažiau atliekų ir žymiai mažesnį poveikį aplinkai.

Kitas svarbus aspektas, kad šis metodas padeda išspręsti dar vieną miestų problemą: kur dėti tonas nukritusių lapų rudenį? Vietoj to, kad jie būtų deginami ar verčiami į kompostą, jie gali būti paversti naudingais produktais, kurie mums reikalingi kasdien.

V. Frechka pabrėžia, kad svarbu ne tik pakeisti gamybos būdą, bet ir keisti požiūrį. „Atliekos – tai neišnaudotas potencialas“, – sako jis.

Jaunas amžius, bet plati vizija

Valentyn Frechka nėra tipinis verslininkas. Jis nepradėjo nuo pelno skaičiavimų ar rinkos analizės. Viskas prasidėjo nuo gamtos meilės ir noro spręsti problemą, kuri jam rūpėjo. Šiandien jis kalba konferencijose, dalyvauja start-up programuose ir siekia išplėsti savo projektą į kitas šalis.

Šis projektas jau sulaukė tarptautinio dėmesio: jis buvo apdovanotas tvarumo ir inovacijų konkursuose, o į „Releaf Paper“ gaminius jau žvalgosi įmonės, norinčios sumažinti savo ekologinį pėdsaką. Tai ne tik apie popierių, o tai apie naują kartą, kuri supranta, kad technologijos turi ne naikinti, o išsaugoti.

Ar tai ateitis?

Popierius iš lapų skamba kaip ekologiška idilė, bet kyla klausimų: ar tai tvaru dideliais mastais? Ar pakaks lapų? Valentynas atsako: žinoma, viskas turi ribas, tačiau jei net 10–15 proc. popieriaus rinkos būtų gaminama tokiais metodais, poveikis gamtai būtų milžiniškas.

Ši idėja gali būti pritaikyta ne tik popieriui. Galbūt rytoj panašiu principu kursime pakuotes, audinius ar izoliacines medžiagas. Kaip ir visos didelės inovacijos, ši – tik pradžia. Bet kai pradžia tokia, tuomet norisi sekti, kas bus toliau.