Prisijunkite
Paskelbė
Viktoras Baliulis
Paskelbta
Giliuose Žemės sluoksniuose vykstantys procesai ilgą laiką buvo sunkiai suprantami dėl sudėtingų ir žmogui neprieinamų sąlygų. Nauji tyrimai atskleidžia, kad įvykę plokščių lūžiai gelmėse gali atsinaujinti daug greičiau nei manyta iki šiol. Šis atradimas suteikia naujų žinių apie seisminių reiškinių raidą.
Mokslininkų eksperimentai rodo, kad mineralai gali susijungti vos per kelias valandas. Tai reiškia, kad žemės gelmių struktūros yra dinamiškesnės ir gyja spartesniu tempu. Toks elgesys leidžia kitaip vertinti pavojingus geologinius procesus.
Tyrimai taip pat parodė, kad kai kurie lėti slydimo įvykiai kartojasi daug greičiau nei tikėtasi. Anksčiau manyta, kad lūžiams atsigauti reikia daug laiko, tačiau dabar aiškėja, jog jie geba atgauti stiprumą greitu ir intensyviu būdu. Tai keičia požiūrį į seisminę riziką.
Giluminių lūžių atsinaujinimo atradimas
Mokslininkai nustatė, kad giliai Žemės plutoje esantys lūžiai gali susijungti iš naujo po lėtų slydimo įvykių. Tokie lūžiai atgauna stiprumą ne per metus ar mėnesius, o per itin trumpą laiką. Šis procesas primena greitai veikiančią natūralią jungtį.
Laboratorijoje atkūrus didžiulio slėgio ir aukštos temperatūros sąlygas paaiškėjo, kad kvarco grūdeliai suauga nepaprastai greitai. Taip atsinaujinusios uolienos gali vėl kaupti įtampą, kuri vėliau lemia lūžių judėjimą. Tai rodo, kad gelmėse vyksta itin aktyvūs fizikiniai procesai.
Lėti slydimo įvykiai ir jų reikšmė
Lėti slydimo įvykiai skiriasi nuo staigių žemės drebėjimų tuo, kad trunka daug ilgiau. Tokiuose procesuose uolienų poslinkiai vyksta centimetrų mastu per savaites ar mėnesius. Tai sukuria sąlygas lūžiams dalinai atsinaujinti tarp pasikartojančių slydimų.
Tyrimai Kaskadijos regione parodė, kad kai kurios lūžių zonos gali slysti dar kartą po kelių valandų ar dienų. Tai rodo, jog lūžiai atgauna įtampą ir stiprumą daug greičiau nei manyta. Šis reiškinys tapo svarbiu raktu aiškinant seisminį aktyvumą.
Laboratoriniai eksperimentai su mineralais
Tyrėjai naudojo specialias kameras, kuriose atkūrė gelmių sąlygas, siekdami išsiaiškinti, kas vyksta po slydimo įvykio. Kvarco miltelių bandiniai buvo veikiami karščio ir milžiniško slėgio, kad būtų įvertinta mineralų reakcija. Tai leido tiksliai nustatyti jų atsinaujinimo procesą.
Po eksperimento atlikti matavimai parodė, kad mineralai tampa vientisi tarsi suvirinti. Tokia staigi kohezija padeda paaiškinti lūžių stiprumo grįžimą. Šis mechanizmas gali būti svarbus ir kitų žemės drebėjimų zonų tyrimuose.
Kohezija kaip naujai įvertintas veiksnys
Kohezija ilgą laiką buvo mažai tyrinėjama kaip lūžių elgseną lemianti savybė. Nauji rezultatai rodo, kad ji gali turėti didesnę įtaką, nei manyta. Tai skatina mokslininkus peržiūrėti anksčiau naudotus modelius.
Tolesni tyrimai gali atskleisti, kaip šis procesas susijęs su didelio masto žemės drebėjimų formavimusi. Kohezija jungia mikroskopinius mineralų pokyčius su masyviomis seisminėmis struktūromis. Tai suteikia naują požiūrį į žemės gelmių dinamiką.
Viktoras Baliulis
Žurnalistas
Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.