Prie Saulės artėja neįprasta kometa: astronomai laukia reginio, kokio nebuvo dešimtmečiais

Prie Saulės artėja nauja kometa, kuri jau patraukė astronomų dėmesį. Didžiausią susidomėjimą kelia jos kilmė – ji priklauso kometų grupei, kuri kai kuriais atvejais tampa labai ryški trumpam laikui.

Šiuo metu mokslininkams žinomos 66 kometų grupės, iš kurių 15 yra gerai ištirtos ir pažymėtos raidėmis nuo A iki Q. Manoma, kad visos šios grupės susidarė iš vienos milžiniškos „motininės“ kometos, kurios skersmuo galėjo viršyti 100 kilometrų. Ši kometa subyrėjo į daugybę dalių dar antikiniais laikais.

Naujoji kometa pavadinta C/2026 A1 (MAPS). Ją sausio 13 dieną aptiko MACS1 observatorija San Pedro de Atakamoje, Čilėje.

Apskaičiuota kometos orbita parodė, kad ji priklauso vadinamajai Krojco (Kreutz) šeimai. Tai netikėtas atradimas, nes iki šiol nė viena šios šeimos kometa nebuvo stebėta taip toli nuo Saulės ir tokiu dideliu išankstiniu laikotarpiu – net 11,5 savaitės iki priartėjimo prie periheliumo, artimiausio taško prie Saulės.

MAPS juda labai ištęsta orbita. Prognozuojama, kad balandžio pradžioje ji priartės prie mūsų žvaigždės iki kritiškai mažo atstumo – tik apie 120 tūkstančių kilometrų nuo Saulės paviršiaus. Jei kometos ledinis branduolys atlaikys milžinišką temperatūrą ir nesubyrės per anksti, šis objektas gali tapti toks ryškus, kad bus matomas net dieną plika akimi.

Jeigu kometa pradėtų irti tiesiog artimiausio priartėjimo prie Saulės metu, tai galėtų sukelti staigų ir labai stiprų šviesio padidėjimą. Tokiu atveju jos blyksnį tikėtina pamatytų gyventojai visame pasaulyje.

Iki šiol rekordinis atvejis priklausė ryškiai kometai C/1965 S1 (Ikeya–Seki), kuri buvo pastebėta likus vos 33 dienoms iki periheliumo.

Jungtinių Tautų Organizacija taip pat atkreipė dėmesį į kometų tyrimus. Ji oficialiai įtraukė paslaptingą tarpžvaigždinį objektą 3I/ATLAS į kasmetinių planetinės gynybos pratybų scenarijus dėl jo neįprasto ir sunkiai prognozuojamo elgesio.