Sensacija Dortmunde: aptikta tūkstantmečių senumo gyvenvietė, apie kurią niekas nežinojo

Paaiškėjo, kad jie užtikę pėdsakus ne vieno laikotarpio, o ištisos skirtingų kultūrų sekos – vietos, kurią žmonės pasirinko savo namais per daugelį epochų.

Nepaprastas tūkstantmečių senumo radinys

Įspūdingiausiu atradimu tapo gerai išlikusios seno statinio liekanos. Tai būdinga dalinai į žemę įleista konstrukcija, kurią priešistorės Europos bendruomenės dažnai naudojo amatų reikmėms. Tokiuose pastatuose galėjo veikti audimo dirbtuvės, kalvė ar metalo apdirbimo vieta.

Toks statinio tipas pasirinktas neatsitiktinai – žemė veikė kaip natūrali izoliacija. Vasarą viduje būdavo maloniai vėsu, o šaltuoju metų laiku išsilaikydavo santykinai aukštesnė temperatūra. Be pačių konstrukcijos pamatų, mokslininkai aptiko gausybę keramikos šukių ir beveik visą stambaus žinduolio skeletą, tikriausiai arklio. Pastarasis radinys ypač intriguoja, nes rodo, jog teritorija buvo naudojama labai ilgą laiką, o jos paskirtis galėjo kisti keičiantis kartoms.

Vieta, kurioje aptikta gyvenvietė, tikrai nėra atsitiktinė. Žemutinės paminklų apsaugos tarnybos Dortmunde atstovas Janas Rosbekas paaiškino, kad ši teritorija pasižymėjo viskuo, ko reikia augančiai bendruomenei: derlingomis lieso (loess) dirvomis, patogiu priėjimu prie vandens ir, kas itin svarbu, strategine padėtimi prie senojo prekybos kelio Hellweg. Šis nuo senovės žinomas kelias buvo vienas pagrindinių prekių ir idėjų mainų arterijų visam regionui.

Atradimas Dortmunde užpildo svarbią spragą gyvenviečių žemėlapyje palei šį reikšmingą koridorių. Nors pavieniai radiniai apylinkėse buvo žinomi dešimtmečius, tik dabar pavyko užfiksuoti nuoseklų, gerai išsilaikiusį vaizdą, leidžiantį geriau suprasti ilgalaikį teritorijos apgyvendinimą. Išsami surinktų medžiagų analizė turėtų suteikti daugiau žinių apie kasdienį mūsų tolimų protėvių gyvenimą.

Paveldo apsauga be statybų vilkinimo

Šis projektas tapo įmanomas dėl sklandaus bendradarbiavimo tarp universiteto, archeologinių tyrimų bendrovės „EggensteinExca“ ir miesto paveldosaugos specialistų. Išankstiniai žvalgomieji tyrimai leido laiku identifikuoti ir apsaugoti vertingus radinius, nepristabdant planuotų saulės elektrinės statybos darbų.

„Tokie ankstyvieji vertinimai dažnai yra vienintelė galimybė išsaugoti priešistorines gyvenvietes, kol statybos darbai negrįžtamai nepakeitė kraštovaizdžio“, – pabrėžia miesto archeologas Tobiasas Zachariasas.

Šis atvejis rodo, kad infrastruktūros plėtra ir rūpestis kultūriniu paveldu gali būti suderinti ne tik teorijoje. Atsakingai planuojant ir derinant veiksmus, įmanoma apsaugoti vertingus radinius ir kartu įgyvendinti šiuolaikinius energetikos projektus.

Planuojama, kad fotovoltinė elektrinė užims apie 14 tūkst. kvadratinių metrų ir bus sudaryta iš 3650 saulės modulių. Skaičiuojama, jog ji generuos maždaug 1,6 megavato galią ir patenkins beveik penktadalį universiteto elektros energijos poreikio. Investicija, pagal atliktas analizes, turėtų atsipirkti per mažiau nei šešerius metus.