Dirbtinis intelektas jau pradėjo valyti darbo vietas Europoje, ar jūsų profesija bus kita?

Vokietijoje viena didžiausių draudimo bendrovių „Ergo“ paskelbė iki 2030 metų atleisianti tūkstantį darbuotojų. Sprendimas motyvuojamas ketinimu vis plačiau taikyti dirbtinį intelektą. Tai dar vienas ženklas, kad automatizacija ima keisti net tradiciškai stabiliais laikytus sektorius.

Vis dėlto situacija nėra vien juoda ar balta. DI atveria galimybių didinti efektyvumą, mažinti kaštus ir kurti naujas kompetencijas. Tačiau kartu kyla klausimas, ar visuomenė pasirengusi tokiems pokyčiams ir ar darbo rinka spės prisitaikyti.

Darbo vietos tirpsta, bet ne visos

„Ergo“, priklausanti „Munich Re“ grupei, šiuo metu Vokietijoje turi apie 15 tūkstančių darbuotojų. Planuojama kasmet panaikinti po maždaug 200 etatų, intensyviau naudojant dirbtinį intelektą. Daugiausia pokyčių numatoma skambučių centruose ir žalų sureguliavimo skyriuose.

Tai sritys, kuriose daug procesų grindžiami standartinėmis užklausomis, dokumentų tikrinimu ar pasikartojančiais sprendimais. Tokias užduotis DI sistemos gali atlikti greičiau ir be žmogiškų klaidų. Bendrovė taip pat nurodo, kad nauji darbuotojai į atleidžiamų vietas priimami nebus, o dalis žmonių bus išleisti į pensiją anksčiau laiko.

Vis dėlto apie 500 darbuotojų bus perkvalifikuoti. Bendrovės atstovai pabrėžia, kad be perkvalifikavimo atleidimų mastas būtų dar didesnis. Tai rodo, kad DI nebūtinai reiškia tik darbo vietų naikinimą. Jis gali paskatinti ir naujų funkcijų atsiradimą, ypač ten, kur reikalinga aukštesnė kompetencija ar kūrybiškumas.

Panašius sprendimus jau priėmė ir kitos draudimo bendrovės. „Allianz Partners“ paskelbė atleisianti apie 1,8 tūkstančio darbuotojų, nes automatizacijos apimtys sparčiai auga. Tai sudaro apie aštuonis procentus visų darbuotojų.

Efektyvumas ar socialinė rizika

Dirbtinio intelekto šalininkai teigia, kad tokie sprendimai neišvengiami. Automatizacija leidžia greičiau apdoroti duomenis, tiksliau vertinti rizikas, operatyviau reaguoti į klientų užklausas. Draudimo sektoriuje tai gali reikšti greitesnį žalų nagrinėjimą, mažesnes administracines išlaidas ir konkurencingesnes kainas.

Be to, DI gali sumažinti rutininių darbų krūvį ir leisti darbuotojams susitelkti į sudėtingesnes užduotis. Pavyzdžiui, sudėtingų atvejų analizę ar individualizuotų sprendimų kūrimą. Tokiu atveju technologijos tampa pagalbininku, o ne priešu.

Tačiau kritikai įspėja apie kitą pusę. Masiniai atleidimai, net jei jie vyksta palaipsniui, gali turėti ilgalaikių pasekmių. Ypač pažeidžiami tampa tie darbuotojai, kurių kvalifikacija siaura ir orientuota į pasikartojančias funkcijas.

Perkvalifikavimas reikalauja laiko, investicijų ir motyvacijos. Ne visi darbuotojai geba ar nori persiorientuoti į technologijomis grįstas pozicijas. Todėl daliai žmonių DI gali tapti ne galimybe, o grėsme jų profesiniam stabilumui.

Balansas tarp progreso ir atsakomybės

Akivaizdu, kad dirbtinis intelektas jau daro didelį poveikį Vokietijos draudimo sektoriui, o ateityje pokyčiai gali būti dar spartesni. Klausimas lieka ne ar DI bus naudojamas, o kaip jis bus integruojamas.

Įmonėms svarbu ne tik siekti efektyvumo, bet ir atsakingai planuoti darbuotojų ateitį. Perkvalifikavimo programos, vidiniai mokymai ir aiški komunikacija gali sumažinti socialinę įtampą.

Valstybės vaidmuo taip pat išlieka svarbus. Švietimo sistema ir profesinio rengimo programos turi prisitaikyti prie naujų realijų. Skaitmeniniai įgūdžiai ir gebėjimas dirbti su technologijomis tampa būtinybe, o ne pasirinkimu.

Dirbtinis intelektas pats savaime nėra nei grėsmė, nei išsigelbėjimas. Jis yra įrankis, kurio poveikis priklauso nuo to, kaip ir kokiais tikslais jis naudojamas. Vokietijos pavyzdys rodo, kad pokyčiai jau vyksta, o diskusija apie jų pasekmes tik įsibėgėja.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.