Šios planetos neturi vandens, bet jose gali būti gyvybė: stulbinantis mokslininkų atradimas, kuris stebina

Vis dėlto požiūris „ieškok ten, kur yra vandens“ riboja galimų gyvybės formų paieškas. Amerikos ir Lenkijos mokslininkai pasiūlė naują kryptį – ieškoti vietų, kur egzistuoja skystos druskos. Jų nuomone, joniniai skysčiai taip pat gali sukurti sąlygas gyvybei net ir aplinkose, kurios įprastai laikomos netinkamomis.

Astrobiologai planetas skirsto į „svetingas“ ir „nesvetingas“. Pirmosioms priskiriamos tos, kurios savo savybėmis panašios į Žemę – turi tinkamą temperatūrą, atmosferą, stabilią orbitą ir, žinoma, skystą vandenį. 

Pagal plačiai paplitusią teoriją, būtent vandens terpėje Žemėje atsirado pirmieji gyvi organizmai, taip vadinamoje „pirminėje sriuboje“. Dėl to manoma, kad skystas vanduo ir kitose planetose gali būti pagrindas gyvybei atsirasti.

Vis dėlto egzistuoja ir kiti gyvybės požymiai. Pavyzdžiui, biosignatūros – cheminiai junginiai, kuriuos gamina gyvi organizmai. Vienas tokių pavyzdžių – metilo halogenidai, kurie gaminami kai kurių bakterijų ar dumblių ir kartais aptinkami egzoplanetų atmosferose. 

Nors tokie duomenys žadina viltį, svarbu prisiminti, kad šie junginiai gali atsirasti ir dėl negyvybinių procesų.

Tad ar tik vandens ieškoti turėtų astrobiologai? Tyrėjų komanda, tarp jų ir mokslininkas iš Lietuvos, siūlo atkreipti dėmesį į planetas, kuriose nėra vandens, bet kurios turi šilumą, uolėtą paviršių ir joninių skysčių.

Skystos druskos – alternatyvus gyvybės kelias?

Tyrimą paskelbė mokslininkų grupė iš MIT, „Worcester“ technologijos instituto, Kardifo universiteto ir Vroclavo technikos universiteto. Jie aiškina, kad tam tikros joninės medžiagos, vadinamos joniniais skysčiais, gali sudaryti tinkamą terpę gyvybei net ir tose planetose, kur nėra nei vandens, nei storos atmosferos. 

Šie skysčiai, pasak mokslininkų, išlieka skysti net ir esant mažam slėgiui bei aukštai temperatūrai – tai reiškia, kad jie gali egzistuoti net vakuume.

Eksperimentai parodė, kad joniniai skysčiai gali susiformuoti iš planetose natūraliai randamų medžiagų, pavyzdžiui, sieros rūgšties ar azoto turinčių organinių junginių. Tokia terpė teoriškai galėtų palaikyti gyvybę ir ten, kur vanduo neįmanomas.

Šios medžiagos jau žinomos pramonėje, jas gamina net kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, skruzdėlės, o taip pat, tikėtina, kai kurios augalų rūšys, gyvenančios itin sausringose vietovėse.

 Dėl gebėjimo tirpdyti fermentus ir kitas biologines molekules, joniniai skysčiai gali būti alternatyvus tirpiklis gyvybei, taip išplečiant planetų, kuriose galėtų būti gyvybė, sąrašą.

Gyvybė gali būti ne tokia, kokią įsivaizduojame

Tarp tyrimo autorių yra ir dr. Janusz Pętkowski iš Vroclavo technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto, kuris kartu yra ir vienas vadovų NASA remiamame projekte „Morning Star Missions to Venus“. 

Šios misijos siekia rasti gyvybės pėdsakų Veneros atmosferoje. Kaip teigia dr. Pętkowski, svarbiausia yra išlaikyti atvirą požiūrį. Jo žodžiais, neturėtume manyti, kad gyvybė kitose planetose būtinai turi būti tokia pati kaip Žemėje. 

Mūsų žemiškas požiūris gali apriboti galimybes atrasti visiškai naujus gyvybės pavidalus.