Istorinė akimirka kosmose: NASA parodė, ką slepia jų brangiausias palydovas, tokio įrenginio dar nebuvo

NASA palydovas sėkmingai išskleidė milžinišką, 12 metrų skersmens antenos reflektorių kosmose. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti tik techninis pasiekimas, bet iš tiesų tai esminis žingsnis, kuris ateityje padės žmonijai tiksliau prognozuoti žemės drebėjimus, stebėti klimato kaitą, tirpstančius ledynus ar net galimas nelaimes.

Pats palydovas buvo paleistas liepos pabaigoje iš Indijos, bendradarbiaujant NASA ir Indijos kosmoso tyrimų organizacijai ISRO. Tačiau tik dabar jis tapo visiškai funkcionuojančiu įrenginiu, pasirengusiu pradėti vieną ambicingiausių stebėjimo misijų žmonijos istorijoje. 

Didžiausia įspūdį kelia ne tik antenos dydis, bet ir tikslumas. Šis radaras gali fiksuoti žemės paviršiaus pokyčius milimetriniu tikslumu, net esant debesuotam orui ar augalų danga.

Tad kodėl reikėjo taip milžiniškai investuoti į šį palydovą? Kodėl antenos forma primena skėtį, o jos išskleidimas truko ištisas dienas? Ir svarbiausia, ką visa tai reiškia mums, gyvenantiems čia, Žemėje?

Milijardinė misija: kodėl NISAR laikomas rekordininku?

NISAR yra viena brangiausių ir pažangiausių radarinių Žemės stebėjimo misijų pasaulyje. Jo kūrimas NASA kainavo apie 1,5 milijardo JAV dolerių ir tai nestebina, turint omenyje, ką šis palydovas sugeba. 

Tai pirmoji misija, jungianti dviejų skirtingų dažnių radarus viename įrenginyje - L bangos radaras sugeba įžvelgti pro debesis, medžių lajas, o S bangos radaras reaguoja į paviršinius pokyčius, tokius kaip sniegą, dirvožemio drėgmę, augalų struktūrą.

Palydovas naudos šiuos du radarus, kad galėtų itin tiksliai matuoti, kaip keičiasi ledynai, žemės paviršius, kalnų šlaitai ar tektoninės plokštės. Tai padės anksti įspėti apie galimas nelaimes, nuo žemės drebėjimų iki potvynių ar net sausros grėsmių.

Antenos „pražydėjimas“: lėtas, bet kruopštus procesas

Išskleisti anteną tokio dydžio kosmose nėra lengvas uždavinys. Procesas priminė milžiniško skėčio atidarymą. Rugpjūčio 9 dieną prasidėjo pirmasis etapas – teleskopinio strypo, ant kurio sumontuotas reflektorius, išskleidimas. Tai truko net keturias dienas.

Po to, rugpjūčio 15-ąją, suveikė specialūs sprogstamieji fiksatoriai, tarsi mygtukas, leidžiantis skėčiui prasiskleisti. Tuomet reflektoriaus rėmas išsitempė, o papildomi varikliai ir trosai jį užfiksavo galutinėje padėtyje.

12 metrų skersmens reflektorius dabar nuolat fiksuos itin aukštos raiškos duomenis, tarsi radaras, kurio efektyvus skersmuo būtų net 19 kilometrų. Tai vienas didžiausių ir tiksliausių instrumentų, kada nors paleistų į kosmosą.

Ką visa tai duos mums?

Viena didžiausių naudų yra tikslumas. NISAR gebės fiksuoti žemės paviršiaus pokyčius, mažesnius už žmogaus plauką. Tai svarbu tirpstančių ledynų monitoringui, taip pat žemės drebėjimų, ugnikalnių, požeminių grunto deformacijų stebėsenai.

Be to, radaras padės suprasti, kaip klimato kaita veikia mūsų planetą, kur kaupiasi per didelė drėgmė, kur sausėja dirvožemis, kokios zonos labiausiai rizikuoja dėl stichinių nelaimių.

Taip pat bus galima tiksliau įvertinti, kaip žmogaus veikla, tokia kaip miškų naikinimas, žemdirbystė ar urbanizacija, keičia paviršių. Visa tai bus pasiekiama per palydovinę radarų sistemą, nepriklausomai nuo debesuotumo ar dienos meto.

Kada prasidės darbai?

Po sėkmingo reflektoriaus išskleidimo, mokslininkai dar kurį laiką testuos ir kalibruos sistemą. Jei viskas vyks sklandžiai, pirmieji realūs duomenys Žemei pasieks jau 2025 metų vėlyvą rudenį.

Iki tol NISAR bus paruoštas ilgametėms misijoms yra planuojama, kad jis rinktų informaciją bent penkerius metus, o tikėtina, ir ilgiau.