JAV išbandė šokiruojantį ginklą prieš dronus: ore sprogstančios minos kardinaliai keičia žaidimo taisykles

Bandymo tikslas buvo įvertinti, ar kryptinės sprogstamosios ginkluotės pritaikymas prie bepiločių platformų gali užtikrinti efektyvią oro–oro kovos priemonę. Rezultatai parodė, kad skeveldrų banga gali destabilizuoti taikinio skrydį net be tiesioginio pataikymo, o tai reiškia, kad priešo UAV galima neutralizuoti nereikalaujant itin tiksliai nusitaikyti.

Eksperimento metu ore manevravo du skirtingos paskirties dronai. Vienas jų yra modifikuotas „SkyRaider“ keturkoptris, kuris po korpusu gabeno „M18A1 Claymore“ kryptinę priešpėstinę miną, įprastai naudojamą antžeminėse operacijose. 

Kitas dronas atliko taikinio, priešo žvalgybinio UAV, vaidmenį. Kai šis pateko į smūgio zoną, operatorius nuotoliniu būdu detonavo miną, išsklaidydamas 60° kampu apie 700 plieninių rutuliukų, skriejančių daugiau nei 1 200 m/s greičiu.

„Claymore“ pasirinkimas neatsitiktinis. Teigiama, kad jos veiksmingo poveikio spindulys siekia iki 250 metrų, o užtikrintas sunaikinimas galimas maždaug 50 metrų atstumu. Dėl plačiai pasklindančių skeveldrų tokia mina leidžia suformuoti naikinimo zoną su didesne klaidų tolerancija nei valdomos raketos ar vamzdiniai ginklai. 

„SkyRaider“ gali gabenti iki 2,3 kg krovinį ir ore išbūti daugiau nei 50 minučių, todėl tinka ilgalaikiam patruliavimui bei laukti tinkamo momento smūgiui. Bandymą įkvėpė Ukrainos karo patirtis, kur dronų tarpusavio kova perėjo nuo improvizuotų susidūrimų ir šaunamųjų ginklų prie specializuotų sprendimų. 

A Sky Soldier–flown FPV drone. A claymore mine. One midair kill. Over the skies of Fort Rucker, the 173rd Airborne Brigade, Pennsylvania Army National Guard, and DEVCOM AC’s Project Shank made history with the Army’s first air-to-air kill by an armed FPV drone. pic.twitter.com/KXBa74LRj4

— 173rdAirborneBrigade (@173rdAbnBde) August 12, 2025

Kryptinės ginkluotės integravimas į bepiločius suteikia galimybę sukurti pigius, moduliarius oro gynybos kompleksus, veikiančius GPS trikdžių, riboto matomumo ar daugybės taikinių aplinkoje. JAV Pentagono požiūriu, tokia sistema yra ekonomiška, prieš nebrangius taikinius nereikia leisti šimtus tūkstančių kainuojančių raketų, o galima panaudoti jau turimą priešpėstinę ginkluotę.

Fort Rucker poligono bandymai parodė, kad net iš pirmo žvilgsnio „žemų technologijų“ sprendimas, kaip mina po dronu, gali tapti strategiškai svarbus asimetriniuose konfliktuose ar masiniuose bepiločių atakų scenarijuose. 

Integruota į tinklines aptikimo ir ugnies koordinavimo sistemas, tokia platforma galėtų veikti kaip dinamiška, išsklaidyta labai trumpo nuotolio oro gynybos dalis, kuri ore suformuoja skeveldrų „debesį“ prieš artėjančius taikinius.