Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Naujas tyrimas rodo, kad žmonės, kenčiantys nuo neramių kojų sindromo, gali turėti didesnę riziką susirgti Parkinsono liga. Ši būklė, dar vadinama „Willis-Ekbom“ liga, sukelia nemalonų pojūtį kojose, verčiantį jas nuolat judinti ar keisti padėtį.
Nors sindromas atrodo paprastas, mokslininkai vis dažniau pastebi, kad jis gali būti susijęs su rimtais neurologiniais procesais smegenyse. Anksčiau tyrėjai ne kartą kėlė klausimą, ar neramių kojų sindromas nėra ankstyvas Parkinsono ligos požymis.
Abi būklės siejamos su dopamino trūkumu smegenyse ir gydomos panašiais vaistais, veikiančiais dopaminerginį kelią. Vis dėlto iki šiol nebuvo aišku, ar šių ligų ryšys tiesioginis, ar tik atsitiktinis.
Ilgalaikis tyrimas Pietų Korėjoje
Pietų Korėjos mokslininkai išanalizavo beveik dešimties tūkstančių pacientų, sergančių neramių kojų sindromu, sveikatos įrašus. Jie palygino šiuos duomenis su tokio pat amžiaus ir lyties žmonėmis, neturinčiais šios būklės, stebėdami abiejų grupių sveikatą net penkiolika metų.
Tyrimo rezultatai parodė aiškų skirtumą: sergantys sindromu 1,6 procento atvejų susirgo Parkinsono liga, o kontrolinėje grupėje šis rodiklis siekė tik vieną procentą. Tai leido mokslininkams teigti, kad neramių kojų sindromas susijęs su padidėjusia Parkinsono ligos rizika.
Tačiau jie pastebėjo dar vieną svarbų faktą, tai tie pacientai, kurie gydėsi vaistais aktyvinančiais dopamino receptorius, turėjo mažesnę riziką susirgti Parkinsono liga. Tai rodo, kad pats gydymas gali apsaugoti nuo kai kurių neurodegeneracinių procesų.
Kas gali slypėti už šio ryšio?
Šis atradimas meta iššūkį anksčiau vyravusiai teorijai, kad abi ligos susijusios vien tik su dopamino trūkumu. Jei dopaminą imituojantys vaistai mažina riziką, vadinasi, egzistuoja ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, miego sutrikimai ar geležies trūkumas, turintys įtakos abiejų ligų atsiradimui.
Tai leidžia manyti, kad mechanizmai, siejantys šias dvi būkles, yra sudėtingesni nei manyta anksčiau. Nors ne visi, turintys neramių kojų sindromą, suserga Parkinsono liga, ryšys tarp jų tampa vis aiškesnis.
Tyrėjai pabrėžia, kad šį sindromą reikėtų laikyti ne ankstyvu Parkinsono požymiu, o galimu rizikos veiksniu, kuris gali parodyti smegenų pokyčius dar prieš ligos išsivystymą.
Naujos perspektyvos gydymui
Rezultatai suteikia vilties kuriant veiksmingesnius gydymo metodus. Supratus, kaip dopaminerginė sistema veikia abi ligas, galima bus geriau parinkti vaistus, galinčius ne tik malšinti simptomus, bet ir sumažinti Parkinsono išsivystymo tikimybę.
Net nedidelis rizikos skirtumas gali būti svarbus, turint omenyje milijonus žmonių, kuriuos šios ligos paveikia visame pasaulyje. Tyrimas dar kartą primena, kad žmogaus smegenys, tai itin sudėtinga sistema, kur net maži pusiausvyros sutrikimai gali sukelti didelius pokyčius.
Kiekvienas atradimas, siejantis tokias ligas kaip neramių kojų sindromas ir Parkinsonas, padeda priartėti prie geresnio supratimo, kaip išsaugoti smegenų sveikatą ir gyvenimo kokybę senstant.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.