Techninė kliūtis virto atradimu: rizikingas NASA manevras atskleidė tai, ko niekas iki šiol nematė

Mars Reconnaissance Orbiter (MRO) yra vienas svarbiausių NASA orbitinių zondų, kuris padeda tirti Marso paviršių ir pogleivį. Tarp daugelio jame sumontuotų prietaisų išsiskiria „SHARAD“ radaras, tai specialus įrenginys, skirtas tirti Marso paviršiaus sluoksnius ir atrasti požeminius darinius. 

Siekiant užtikrinti geriausias sąlygas kameroms, pavyzdžiui, aukštos raiškos „HiRISE“ sistemai, radaras buvo įtaisytas orbiterio gale. 

Nors tai padeda kameroms turėti aiškesnį matymo lauką, radarui kyla problema, siunčiami signalai atsitrenkia į zondo struktūras. Dėl to gaunami duomenys iškraipomi, o radariniai vaizdai tampa mažiau tikslūs ir aiškūs.

Naujas metodas aiškesniam vaizdui gauti

2023 metais „SHARAD“ komanda nusprendė išbandyti visiškai naują metodą. Buvo nutarta atlikti didelio kampo, net 120 laipsnių, zondo pasukimus, kad radaras galėtų be kliūčių skleisti signalus į Marso paviršių. Tokie manevrai padidina signalų stiprumą daugiau nei dešimt kartų ir leidžia daug aiškiau stebėti Marso požeminius sluoksnius. 

Tai ypatingai svarbu tiriant sritis, kurios iki šiol buvo „už šešėlio“, nepasiekiamos dėl trikdžių. Nors tokie posūkiai techniškai sudėtingi ir kelia rizikų, jie atveria naujas galimybes planetiniams tyrimams.

Energijos ir ryšio iššūkiai

Atliekant tokius didelius zondo posūkius, susiduriama su reikšmingais iššūkiais. Pirmiausia, tuo metu komunikacijos antena nebebūna nukreipta į Žemę, todėl ryšys su centru laikinai nutrūksta. Taip pat saulės kolektoriai negali sekti Saulės, todėl sumažėja energijos surinkimas ir akumuliatoriai pradeda sparčiau išsikrauti. 

Šie veiksniai reikalauja tikslaus planavimo ir išankstinių skaičiavimų. Inžinieriai kiekvienam tokiam manevrui atlikinėja analizę, kad būtų užtikrinta energijos atsarga ir misijos saugumas.

Mars Climate Sounder prisitaikymas

Dar vienas „MRO“ prietaisas yra „Mars Climate Sounder“, yra skirtas Marso atmosferos tyrimams. Šis radiometras matuoja temperatūros pokyčius, fiksuoja dulkių audras ir debesų formavimąsi. Iki 2024 metų jis naudodavo judamą gimbalą, leidusį keisti stebėjimo kampą. 

Tačiau mechanizmas paseno ir tapo nepatikimas. Dabar šis prietaisas remiasi standartiniais zondo posūkiais. Iš pradžių tai buvo trūkumas, tačiau dabar tyrėjų komanda sugebėjo šį metodą paversti privalumu, planuodami stebėjimus ir kalibracijas kartu su kitais zondo veiksmais.

Prisitaikymas tampa pažangos varikliu

Laikinasis projekto vadovas Arminas Kleinboelis teigia, kad prisitaikymas prie naujų sąlygų tapo būtinybe. Naujas metodas, iš pradžių laikytas trukdžiu, dabar padeda efektyviau vykdyti mokslinius tyrimus. 

Pasinaudojus posūkiais, pavyksta surinkti daugiau duomenų, o patirtis įrodo, kad net susidūrus su techniniais trūkumais, kūrybiški sprendimai leidžia išsaugoti misijos vertę.

Perspektyvos ateičiai

Tikimasi, kad ateityje bus galima dar dažniau taikyti tokius posūkius. Tai atvers naujus tyrimų horizontus tiek „SHARAD“ radarui, tiek kitiems „MRO“ prietaisams. Ši pažanga yra puikus pavyzdys, kaip inovatyvūs sprendimai gali pagerinti mūsų supratimą apie kitą planetą net ir sudėtingomis sąlygomis. Tyrimai, atliekami tokiu būdu, bus naudingi ir tolimesnėms Marso misijoms, o galbūt vieną dieną ir pasirengimui žmonių buvimui Raudonojoje planetoje.