Visata skamba kaip varpas: mokslininkai pagaliau išgirdo tai, apie ką svajojo Hawkingas

Paskelbė Viktoras Baliulis
Paskelbta

Visata skamba kaip varpas: mokslininkai pagaliau išgirdo tai, apie ką svajojo Hawkingas

Praėjo dešimt metų nuo tada, kai žmonija pirmą kartą išgirdo visatos virpesius, vadinamus gravitacinėmis bangomis. Šiandien mokslininkai pagaliau užfiksavo aiškiausią iki šiol signalą, kuris patvirtino garsiausią Stepheno Hawkingo prognozę apie juodąsias skyles. Šis atradimas suteikė galimybę pažvelgti į kosmosą nauju būdu.

Gravitacinės bangos yra tarsi nematomi erdvės audinio virpesiai, sklindantys per visatą, kai susiduria milžiniški objektai. 2015 metais gravitacinių bangų observatorija (LIGO) detektoriai pirmą kartą užfiksavo šį reiškinį, atvėrę kelią naujam mokslo etapui. Tai buvo įrodymas, kad Einšteino teorijos apie erdvės ir laiko išlinkimus yra teisingos.

Nuo to laiko mokslas ne tik patobulino technologijas, bet ir išmoko „klausytis“ visatos dar tiksliau. Naujasis signalas iš dviejų susidūrusių juodųjų skylių leido mokslininkams „išgirsti“ pačią visatą skambant kaip milžinišką varpą. Tai tapo viena įspūdingiausių šių laikų kosminių istorijų.

Naujos galimybės pažinti visatą

Pirmasis gravitacinių bangų aptikimas 2015 metais buvo istorinis įvykis. Signalas atkeliavo iš dviejų juodųjų skylių, kurios susijungė po 1,3 mlrd. metų kelionės per kosmosą. Tai buvo pirmas kartas, kai žmonija galėjo stebėti visatos įvykius ne per šviesą, o per erdvės virpesius.

Šis atradimas pelnė LIGO kūrėjams Nobelio premiją ir atvėrė naują mokslo sritį. Astronomai, kurie iki tol tyrinėjo žvaigždes per teleskopus, dabar girdi visatą per jos pačios „garsus“. Tai suteikė galimybę pažvelgti į vietas, kur šviesa niekada nepasiekia.

Technologijos, pralenkiančios žmogaus pojūčius

Šiandien LIGO dirba kartu su detektoriais Italijoje ir Japonijoje, sudarydami pasaulinį tinklą. Kiekvienas įrenginys toks jautrus, kad gali užfiksuoti erdvės pokyčius mažesnius nei atomų dydis. Šių technologijų tobulinimas leido kas kelias dienas aptikti naują juodųjų skylių susiliejimą.

Naujausias įvykis, pavadintas „GW250114“, parodė, kokį tikslumą pavyko pasiekti. Šįkart signalas buvo toks švarus, kad mokslininkai galėjo tiksliai išmatuoti juodosios skylės virpesius po susidūrimo ir patikrinti fizikos dėsnius, apie kuriuos svajojo pats S. Hawkingas.

Hawkingo teoremos patvirtinimas

S. Hawkingo teorema teigia, kad juodosios skylės paviršiaus plotas niekada nesumažėja. Tai reiškia, kad susijungus dviem juodosioms skylėms, jų bendra masė ir plotas visada padidėja. LIGO duomenys parodė, kad po susijungimo plotas išaugo beveik dvigubai.

Tai pirmas kartas, kai šis dėsnis buvo įrodytas tokio tikslumo duomenimis. Jei Hawkingas būtų sulaukęs šių rezultatų, jis būtų pamatęs, kad visata iš tiesų elgiasi taip, kaip jis numatė prieš pusę amžiaus.

Žingsnis į ateities kosmoso tyrimus

Per pastarąjį dešimtmetį mokslininkai ne tik stebėjo juodąsias skyles, bet ir užfiksavo neutroninių žvaigždžių susidūrimus. Tokie įvykiai paaiškina, kaip visatoje gimsta sunkieji metalai, pavyzdžiui, auksas ar platina.

Ateityje planuojama statyti dar didesnius detektorius, kurie leis pasiekti toliausias kosmoso vietas. Tai bus naujas žingsnis link to, kad žmonija galėtų ne tik matyti, bet ir „girdėti“ visatos širdies plakimą.

Ar patiko šis įrašas?
 

Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.

0 komentarų

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas