Didžiulė grėsmė Lietuvai ir visam likusiam pasauliui, Ukrainos laukai tapo itin nuodingomis kapinėmis

Rusija nuo invazijos pradžios paleido apie 28 tūkst. kamikadzių dronų, iš kurių tūkstančiai buvo panaudoti vien per vieną mėnesį. Gamyklose, tokiose kaip „Alabuga“, gamyba pasiekė 170 vienetų per dieną, o planuose dar didesni skaičiai.

Ukraina atsakė savo ginklu, tai milijonais FPV „keturkopterių“, kurie tapo tikru karo taktiniu lūžiu. 2025 metais pagaminta apie 3 mln. tokių dronų, o metiniai planai numato net iki 4,5 mln. vienetų, daugiausia iš vietinių šaltinių.

Tiek Ukraina, tiek Rusija drauge pagamino apie 6 mln. FPV dronų vien per vienerius metus. Tai milžiniškas kiekis, kuris ne tik pakeitė karo lauką, bet ir sukūrė neįsivaizduojamą kiekį atliekų. Šių atliekų poveikis aplinkai yra vis didesnis ir sunkiau kontroliuojamas.

Katastrofa dirvožemiui

Dronų nuolaužos masiškai nusėda Ukrainos laukuose ir miškuose. Jose esantys ličio jonų akumuliatoriai, sunkieji metalai ir „amžinosios cheminės medžiagos“ ilgainiui nuodija dirvą. Toksiškos medžiagos patenka į gruntinius vandenis ir maisto grandinę.

Poveikis neapsiriboja vien tik tarša. Specialistai įspėja, kad laukuose išsibarsčiusios detalės tampa pavojingais spąstais gyvūnams. Be to, deginant šias atliekas išsiskiria mikroplastikai ir azoto oksidai, kurie dar labiau blogina oro kokybę.

Juodžemio nykimas

Ukraina turi net 25 % pasaulio juodžemio atsargų, tačiau būtent jos šiandien nyksta sparčiausiai. Tyrimai rodo, kad apie 40 proc. šalies dirvožemių jau patiria eroziją. Dronų atliekos tik pagilina šią problemą ir kenkia derlingumui.

Dar viena rimta problema yra užminuoti laukai ir sugadintos drėkinimo sistemos. Daugiau kaip milijonas hektarų žemės tapo nenaudojami, o tokiose vietovėse kaip Chersonas ar Donbasas laukai gali likti nederlingi dešimtmečius. Tai kelia grėsmę ne tik Ukrainos, bet ir pasaulio aprūpinimui maistu.

Ekologinės pasekmės

Ekologinės karo pasekmės yra ne mažiau pavojingos nei karinė žala. Milijonai dronų pavertė derlingus laukus pavojingomis atliekomis užterštais plotais, o nuodai kaupiasi tiek dirvoje, tiek augaluose. Ši tarša gali tęstis dešimtmečius.

Ekspertai ragina kurti tarptautinius fondus žemės rekultivacijai, įskaitant mikroplastikų šalinimą ir baterijų perdirbimą. Be tokių veiksmų Ukraina susidurs su vis gilėjančiu ekologiniu nuosmukiu, kuris taps rimtu pasauliniu klimato ir maisto saugumo iššūkiu.