Kas antras gyventojas jaučiasi atsidūręs Rusijos taikiklyje, šios šalies gyventojai tiki galimu Rusijos puolimu

Apklausa taip pat parodė, kad gyventojų nuomonės dėl valstybės vaidmens Ukrainos konflikte smarkiai išsiskiria. Kol dalis pasisako už visišką neutralitetą, kiti norėtų matyti aktyvesnį Rumunijos įsitraukimą. Visgi viena sritis, kurioje gyventojų nuomonės beveik sutampa – gynybos finansavimas. Dauguma palaiko didesnes išlaidas kariniam saugumui.

Tyrimas buvo atliktas rugsėjo 8-14 dienomis, būtent tuo metu, kai Rusijos dronas pažeidė Rumunijos oro erdvę. Šis incidentas, įvykęs kartu su kitais panašiais atvejais, dar labiau sustiprino gyventojų nerimą dėl tiesioginės grėsmės iš rytų.

Rusijos grėsmė jaučiasi vis labiau

Remiantis apklausos rezultatais, 47 proc. respondentų įsitikinę, kad Rusija gali surengti išpuolį prieš Rumuniją esamoje geopolitinėje situacijoje. Tuo tarpu 43 proc. gyventojų mano priešingai, o 10 proc. neturėjo aiškios nuomonės. Apklausą atliko tyrimų bendrovė „Avangarde“, o rezultatus paskelbė naujienų portalas „Digi24“.

Šie duomenys buvo surinkti tuo metu, kai įvyko dar vienas reikšmingas incidentas – Rusijos bepiločio lėktuvo įsibrovimas į Rumunijos oro erdvę. Rugsėjo 14 dieną Rumunija pakėlė naikintuvus F-16, kai bepilotis prietaisas pažeidė valstybės sieną, vykstant atakai prieš Ukrainos infrastruktūrą netoli sienos. 

Gynybos ministras Ionut Mosteanu pranešė, kad rumunų pilotai buvo pasiruošę numušti droną, kuris skrido labai žemai, bet galiausiai išskrido atgal į Ukrainos teritoriją.

Toks incidentas dar labiau sustiprino visuomenės susirūpinimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad Rumunija jau anksčiau yra patyrusi Rusijos dronų nuolaužų kritimą savo teritorijoje.

Skirtingi požiūriai į karo Ukrainoje politiką

Paklausti, kaip Rumunija turėtų elgtis dėl karo Ukrainoje, gyventojai pasidalijo į tris beveik vienodas grupes. 37 proc. respondentų įsitikinę, kad šalis neturėtų visiškai kištis į konfliktą. 33 proc. gyventojų norėtų matyti aktyvesnį Rumunijos įsitraukimą, o 26 proc. mano, kad dabartinis vaidmuo yra tinkamas ir balansuotas.

Šie skaičiai rodo, kad šalies visuomenė nėra vieningai apsisprendusi, kaip elgtis tokioje geopolitinėje situacijoje. Kol viena dalis siekia išlaikyti neutralumą, kita baiminasi, jog pasyvumas gali būti pavojingas tiek politiniu, tiek saugumo požiūriu.

Visgi šie duomenys rodo augantį susidomėjimą gynybos klausimais ir visuomenės norą įvertinti rizikas ne tik Ukrainai, bet ir pačiai Rumunijai.

Gynybos finansavimas sulaukia daugumos palaikymo

Nors nuomonės dėl Rumunijos vaidmens kare išsiskiria, gynybos biudžeto klausimas gyventojų tarpe sulaukia žymiai didesnės vienybės. Net 57 proc. apklaustųjų pritarė, kad 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto turėtų būti skirta gynybai. Tuo tarpu tik 38 proc. tam nepritarė, o likusi dalis nepareiškė nuomonės.

Tai rodo, kad visuomenė vis aiškiau supranta gynybos svarbą esant įtemptai situacijai regione. Po incidentų su Rusijos dronais ir vis dažnėjančių provokacijų prie NATO sienų, Rumunijos gyventojai pasisako už rimtesnį požiūrį į saugumą ir stipresnį kariuomenės finansavimą.

Pasitikėjimas NATO – tvirtas pamatas

Nepaisant baimių ir nesutarimų dėl šalies pozicijos, rumunai demonstruoja stiprų pasitikėjimą NATO. Net 74 proc. apklaustųjų pareiškė, kad turi aukštą pasitikėjimo lygį Aljansu. Tai ypač svarbu, atsižvelgiant į tai, kad Rumunija yra viena iš rytinio NATO flango šalių, tiesiogiai besiribojančių su Ukraina.

Šis pasitikėjimas gali būti lemiamas veiksnys tiek šalies politikoje, tiek piliečių pasirengime priimti tam tikrus gynybos sprendimus ateityje. NATO buvimas regione – tiek tiesiogine karine jėga, tiek kaip diplomatinė apsauga – lieka vienu svarbiausių faktorių, užtikrinančių Rumunijos saugumą.

Baimė auga, bet gynyba stiprėja

Apklausa atskleidžia aiškų regiono įtampos atspindį Rumunijos visuomenėje. Beveik pusė gyventojų jaučia realią grėsmę iš Rusijos, o tai signalizuoja apie stiprėjantį nerimą, ypač po fizinių oro erdvės pažeidimų.

Tačiau kartu tai rodo ir visuomenės pasirengimą stiprinti savo šalies saugumą. Didėjantis palaikymas gynybos biudžetui ir tvirtas pasitikėjimas NATO rodo, kad Rumunija galimai žengia į etapą, kuriame nacionalinis saugumas taps vienu svarbiausių prioritetų tiek politiniu, tiek visuomeniniu lygmeniu.