Grėsmės virš oro uostų pasiekė kritinį tašką: Norvegijoje kilo panika, bejėgė buvo net ir šalies policija

Tai ne pavienis incidentas – šiame regione pastarosiomis dienomis fiksuojami vis dažnesni dronų pažeidimai, kurie kelia pavojų tiek civiliniams lėktuvams, tiek strateginiams objektams.

Po mažiau nei dviejų valandų oro uosto skrydžių valdymo specialistai vizualiai užfiksavo droną, skrendantį pavojingai arti pakilimo tako – iškart buvo iškviestos policijos pajėgos.

Paieška nedavė rezultatų

Į įvykio vietą atvykę pareigūnai atliko intensyvią paiešką, tačiau drono operatoriaus aptikti nepavyko. Kaip pranešė Nordlando policijos atstovas Mortenas Siorensenas, dronas buvo matomas ore, bet jo valdytojas liko neidentifikuotas.

Po daugiau nei valandą trukusios operacijos nuspręsta veiksmus sustabdyti – pareigūnai pasitraukė iš oro uosto teritorijos, o įvykis šiuo metu laikomas neišaiškintu. Dronas dingo taip pat netikėtai, kaip ir pasirodė.

Skrydis vis dėlto įvyko

Nepaisant šios situacijos, paskutinis planinis reisas visgi nusileido Brionioysundo oro uoste. Apie tai patvirtino „Avinor“ – įmonė, atsakinga už Norvegijos oro uostų veiklą. Pasak atstovės Karolinos Persen, skrydis nusileido sėkmingai, tačiau po to oro uostas buvo uždarytas nakčiai.

Numatyta, kad normalus darbas turėtų būti atnaujintas spalio 1-osios rytą, tačiau situacija išlieka įtempta – pareigūnai stebi aplinką, o papildomi saugumo sprendimai gali būti priimti bet kuriuo metu.

Ne pirmas incidentas šiame regione

Brionioysundo oro uostas panašią situaciją išgyveno vos prieš keletą dienų – rugsėjo 28 dieną, sekmadienį, tame pačiame regione dronai vėl buvo pastebėti neskraidymo zonoje. Tuomet vienas iš reisų buvo nukreiptas į kitą oro uostą.

Dar prieš tai, rugsėjo 27 dieną, virš Norvegijos šiaurės jūroje esančio dujų telkinio taip pat buvo pastebėtas dronas. Dėl to kilo papildomų klausimų, susijusių su energetinės infrastruktūros saugumu.

Tą pačią dieną Norvegijos policija paskelbė apie planus griežtinti bepiločių skraidyklių skrydžių taisykles keturių oro uostų teritorijose, ypač – netoli Iorland karinės oro bazės. Tai rodo, jog šie incidentai nėra pavieniai ar atsitiktiniai.

Regioninis nerimas auga

Dronų pastebėjimai virš karinių ir civilinių objektų kelia vis didesnį nerimą Skandinavijoje. Pranešama, kad Suomija planuoja siųsti savo pajėgas į Daniją, kad padėtų spręsti vis dažnesnius bepiločių trikdžius. Ypač akcentuojama pagalba oro uostams ir kariniams objektams, kurie tampa vis dažnesniu taikiniu.

Kadangi dronų skrydžiai gali būti tylūs, greiti ir praktiškai neaptinkami be specialios įrangos, jų veikla tampa rimtu iššūkiu oro eismo saugumui. Dabartiniai teisės aktai šiuo metu ne visuomet geba efektyviai reguliuoti tokias situacijas, ypač kai kalba eina apie tyčinius pažeidimus ar provokacijas.

Ko galima tikėtis artimiausiu metu?

Kol kas nėra aišku, kas stovi už šių skrydžių – tai gali būti tiek mėgėjų aplaidumas, tiek tyčiniai išpuoliai. Tačiau tendencija akivaizdi: oro saugumo klausimai vėl iškeliami į pirmą planą. Didėjantis bepiločių populiarumas reikalauja rimtų sprendimų – tiek technologinių, tiek teisinių.

Spalio 1 dieną Brønnøysundo oro uostas vėl atveria savo vartus, tačiau nerimas išlieka. Nes klausimas kyla ne tik dėl to, kur dingo dronas – bet ir kas bus kitas taikinys. Ir ar pavyks jį pastebėti laiku.