Kosovo prezidentė rėžė be užuolankų: Rusija siekia destabilizuoti Balkanus, išnaudoja Serbiją savo tikslams

Duodama interviu per Europos forumą „Alpbache” , Osmani atskleidė, kad Balkanai šiandien tampa geopolitinės kovos taikiniu, o grėsmes čia kelia ne tik Rusija, bet ir Kinija bei Iranas. Ji šias šalis pavadino blogio trikampiu, kuris, pasak jos, veikia ne iš labdaros, o dėl strateginės naudos.

Kosovo vadovė akcentavo, kad jos šaliai didžiausią grėsmę kelia Serbija, kuri, remiama Maskvos, kišasi į šalies vidaus reikalus, netgi į demokratinius procesus. Toks elgesys, anot jos, primena imperinį ir hegemoninį mąstymą, kurį demonstruoja ir Rusija.

Rusijos įtaka Balkanuose

Osmani teigė, kad Rusijos tikslas yra destabilizuoti regioną ir sutrukdyti jo integracijai į Vakarų struktūras. Ji pabrėžė, kad Maskva Balkanus mato kaip silpniausią grandį Europoje, kur galima skleisti dezinformaciją, skatinti konfliktus ir blokuoti demokratinius procesus.

Pasak jos, Rusija nesistengia įtvirtinti savo įtakos altruistiniais tikslais. Priešingai, viskas daroma dėl ilgalaikės geopolitinės naudos, kurią Maskva sieja su energetikos, karinių ryšių bei politinės įtakos stiprinimu.

Serbijos vaidmuo ir Maskvos parama

Kosovo prezidentė aiškiai įvardijo, kad didžiausia jos šalies problema – Serbija. Ji priminė, kad pagal Europos stebėjimo misijos duomenis įrodyta, jog Serbija, padedama ir palaikoma Rusijos, kišosi į naujausius Kosovo parlamento rinkimus.

Anot Osmani, Belgradas vis dar žiūri į kaimynines valstybes kaip į laikinus darinius. Tokia pozicija, pasak jos, atitinka Kremliaus imperialistinę logiką, kurią šiandien matome Ukrainoje. Tai reiškia, kad Serbijos veiksmai Balkanų regione glaudžiai susiję su Maskvos interesais.

Vietinė politika ir išorinės grėsmės

Nors išorės grėsmės akivaizdžios, Osmani pabrėžė, kad vidaus politikoje pagrindinį vaidmenį vis dar atlieka vietiniai klausimai. Ji teigė, kad Kosovo politikoje nėra nei rusiškos, nei serbiškos įtakos – ji yra tik vietinė. Tai reiškia, kad nepaisant išorės spaudimo, Kosovas išlieka savarankiškas sprendimų priėmime.

Vis dėlto, ji pripažino, kad šalies politinė sistema turi iššūkių. Dėl parlamente trūkstamos daugumos stringa europiniai projektai, taip pat ir glaudesnis bendradarbiavimas su JAV administracija.

Kosovo siekis prisijungti prie ES

Osmani dar kartą patvirtino, kad Kosovo tikslas – narystė Europos Sąjungoje. Pasak jos, šalis siekia būti europietiškos bendruomenės dalimi, o narystė padėtų užtikrinti ilgalaikį stabilumą ir ekonominę plėtrą.

Ji pabrėžė, kad Kosovui itin svarbu parodyti partneriams, jog šalis yra pasirengusi ne tik priimti europines taisykles, bet ir aktyviai prisidėti prie bendrų iniciatyvų. Tačiau kol kas trūksta politinės valios pačioje šalyje, nes be aiškios daugumos parlamente, daugelis projektų neįgyvendinami. 

Kosovo prezidentės žodžiai aiškiai parodo, kad Rusija išnaudoja Balkanus kaip geopolitinį įrankį, siekdama pakenkti ES ir NATO stabilumui. 

Maskvos veiksmai glaudžiai susiję su Serbijos politika, o šis tandemas kelia grėsmę visam regionui. Vis dėlto, Kosovas išlieka ryžtingas siekdamas narystės Europos Sąjungoje ir tvirtai laikosi vakarietiškų vertybių, nepaisydamas blogio trikampio įtakos.