Vienybė dėl paramos Ukrainai, bet ne dėl karių: Suomija palaiko karių dalyvavimą Ukrainoje, Lenkija – kategoriškai ne

Tuo tarpu Lenkijoje vyrauja visiškai kitokia nuomonė – dauguma lenkų aiškiai priešinasi bet kokiam jų karių dalyvavimui taikos palaikymo misijoje Ukrainoje. Šias skirtingas visuomenės nuotaikas atskleidė naujausi sociologiniai tyrimai. 

Suomijoje juos užsakė leidinys „Iltalehti“, o Lenkijoje apklausą atliko SW Research agentūra dienraščio „Rzeczpospolita“ užsakymu. Rezultatai parodė akivaizdžius skirtumus tarp dviejų kaimyninių šalių visuomenių požiūrio į karo Ukrainoje pasekmes ir galimą dalyvavimą saugumo užtikrinime.

Suomiai palaiko saugumo garantijas Ukrainai

Paklausti, ar palaikytų Suomijos įsitraukimą į galimas saugumo garantijas Ukrainai, net 67 proc. suomių atsakė teigiamai. Vos 10 proc. pasisakė prieš, o dar 23 proc. respondentų teigė nežinantys, kaip vertinti tokį klausimą. Tai rodo, jog dauguma visuomenės supranta ilgalaikės paramos Ukrainai svarbą.

Dar įdomesni buvo atsakymai, kai suomių prašyta pasirinkti, kokias garantijas šalis turėtų suteikti. Net 68 proc. respondentų sutiktų siųsti savo karius į Ukrainą, tačiau tik ne kovinėms užduotims, o taikos palaikymui ar paramai. 63 proc. pritarė ginklų tiekimui, o 60 proc. – pagalbai nekarine įranga, pavyzdžiui, medicininėmis ar techninėmis priemonėmis.

Kur kas mažesnė dalis, tik 19 proc. suomių, pasisakė už karių siuntimą į tiesiogines kovines misijas. Visgi bendras palaikymas Ukrainai yra beveik vienodas tarp įvairių politinių partijų rėmėjų, o tai rodo plačią visuomenės vienybę šiuo klausimu.

Lenkai griežtai priešinasi karių siuntimui

Lenkijoje apklausos klausimas buvo dar konkretesnis: ar Lenkijos kariai turėtų dalyvauti galimoje taikos palaikymo misijoje Ukrainoje? Rezultatai buvo labai aiškūs – tik 17,3 proc. respondentų pritarė tokiai idėjai, net 61,1 proc. buvo prieš, o 21,6 proc. neturėjo nuomonės.

Vyrai dažniau pasisakė prieš nei moterys – 64 proc. jų nepritarė galimam karių siuntimui, palyginti su 59 proc. moterų. Prieš labiausiai nusiteikę jauniausi apklausos dalyviai (69 proc.) ir mažesnių miestelių gyventojai (70 proc.).

Tokios visuomenės nuotaikos atitinka oficialią Varšuvos poziciją. Lenkijos valdžia ne kartą pabrėžė, kad jos prioritetas yra NATO rytinio flango gynyba. Todėl nors lenkai ir nenori siųsti savo karių į Ukrainą, jie sutiktų suteikti logistinę bei infrastruktūrinę paramą galimai tarptautinei misijai.

Skirtingi požiūriai, bendra kryptis

Šie apklausų rezultatai parodo, kad nors Suomija ir Lenkija priklauso NATO, jų piliečių nuomonės dėl tiesioginio karių įsitraukimo į Ukrainą skiriasi kardinaliai. Suomiai rodo didesnį pasirengimą aktyviai remti kaimyninę šalį, tuo tarpu lenkai labiau linkę išlaikyti atsargią poziciją.

Tačiau abiejų šalių visuomenės pritaria tam, kad Ukraina turi būti remiama – tik skiriasi būdai, kaip tai daryti. Suomiai mano, kad jų parama gali būti tiesioginė, o lenkai renkasi paramą užnugaryje.