Kraujuojantis Iranas ir kietėjanti retorika iš JAV: pasaulis stebi pavojingą eskalaciją

2026 metų sausio 13 dieną prezidentas Jungtinėse Valstijose savo platformoje „Truth Social“ paskelbė žinutę, kurioje paragino iranus tęsti protestus ir imtis valstybinių pastatų užėmimo. Jis taip pat ragino fiksuoti „žudikų ir prievartautojų vardus“, žadėdamas, kad „jie sumokės didelę kainą“, ir pareiškė atšaukiantis visus susitikimus su Irano pareigūnais tol, kol „beprasmiški protestuotojų žudymai“ nebus nutraukti.

Trumpas savo kreipimąsi užbaigė santrumpa MIGA („Make Iran Great Again“ – „Padarykime Iraną vėl didį“).

Dalis tarptautinių žiniasklaidos priemonių pažymi, kad toks pareiškimas atspindi griežtą Vašingtono kurso pokytį Irano vidaus įvykių atžvilgiu.

Antivyriausybiniai protestai Irane prasidėjo 2025 metų gruodžio 28-ąją. Iš pradžių jie kilo dėl ekonominės krizės ir nacionalinės valiutos nuvertėjimo, tačiau netrukus peraugo į politinį sukilimą, kuriame imta reikalauti reformų ir vadovybės pasikeitimo. Protestai apėmė dešimtis didžiųjų Irano miestų, įskaitant Teheraną ir šalies vakarų regionus.

Vietos valdžia reagavo itin griežtomis priemonėmis – visoje šalyje buvo ribojamas ar visiškai išjungiamas internetas ir ryšio paslaugos. Tai smarkiai apsunkino galimybę gauti patikimos informacijos apie realią situaciją Irane.

Žmogaus teisių gynimo organizacijų ir užsienio žiniasklaidos duomenimis, iki sausio vidurio žuvusiųjų skaičius galėjo viršyti 2 000 žmonių, tačiau tikslus aukų skaičius nežinomas dėl informacinės blokados.

Be viešos politinės ir moralinės paramos protestuotojams, Trumpas atšaukė ir planuotas diplomatines derybas su Teheranu, reikalaudamas nutraukti represijas. Jo administracijoje svarstomi įvairūs pagalbos variantai, tarp jų – ekonominės priemonės ir, jei smurto lygis dar labiau augs, potencialūs kariniai žingsniai.

Interviu žiniasklaidai Trumpas ir jo patarėjai pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios imtis „labai griežtų“ priemonių, jei Irano valdžia toliau naudos žiaurią jėgą prieš protestuotojus. Tarp galimų priemonių minamas ir spaudimas toms valstybėms, kurios ir toliau palaiko prekybinius santykius su Iranu.

Oficialusis Teheranas į Trumpo pareiškimus sureagavo itin aštriai, pavadinęs juos kišimusi į Irano vidaus reikalus ir grėsme šalies suverenitetui. Irano valdžia pareiškė, kad protestai esą yra išorės jėgų bandymas destabilizuoti valstybę, ir pažadėjo griežtai malšinti bet kokius bandymus užimti valstybines įstaigas.

Politikos ir saugumo ekspertai perspėja, kad tokia retorika didina regioninės eskalacijos riziką. Konfliktas gali įtraukti kitas valstybes ir išaugti iki platesnio tarptautinio krizės lygio.