Lenkija susiduria su vis labiau augančiomis grėsmėmis, melagingi pranešimai plinta kaip virusas, rizikos auga

Socialiniai tinklai užtvindyti įvairiomis žinutėmis, kuriose stengiamasi pasėti sumaištį ir nepasitikėjimą oficialiais šaltiniais. Diskusijos dėl įvykių sulaukia daug dėmesio visuomenėje, tačiau tuo pačiu tampa puikia terpe klaidinantiems pasakojimams plisti. 

Ministerija, atsakinga už skaitmeninę erdvę, įspėja gyventojus dėl melagingų žinių, netikrų paskyrų bei botų, kurie masiškai dalijasi netikra informacija. Būtina išmokti atskirti patikimus šaltinius nuo pavojingos propagandos.

Klausimas, kaip nepasiduoti tokiai manipuliacijai, tampa itin svarbus. Visuomenės saugumas priklauso ne tik nuo karinių pajėgumų, bet ir nuo gebėjimo atsispirti psichologiniams bei informaciniams išpuoliams. Kiekvienas internautas turi prisidėti prie atsparumo melui ir atsakingai tikrinti gaunamas žinias.

Padidintas budrumas ir tarnybų veiksmai

Po bepiločių orlaivių pažeidimo incidento visos Lenkijos tarnybos, atsakingos už kibernetinę erdvę, dirba sustiprintu režimu. Saugumo specialistai ypatingą dėmesį skiria kritinės infrastruktūros apsaugai ir užtikrina, kad dezinformacijos kampanijos nepakenktų svarbiausiems šalies interesams. 

Šiuo metu kiekviena žinia yra analizuojama, o patvirtinta informacija nedelsiant perduodama visuomenei. Ministerija kartu su Nacionaliniu tyrimų ir akademinių tinklų centru ragina žmones išlikti atsargius. 

Gyventojams rekomenduojama niekada nesidalyti nepatikrintais pranešimais, net jeigu jie atrodo įtikinami ar sulaukia daugybės pasidalijimų. Oficialios institucijos pabrėžia, kad tik jų teikiami pranešimai yra patikimi ir paremti faktais.

Tokių išpuolių tikslas yra ne tiesiogiai pakirsti gynybinius pajėgumus, bet sukelti sumaištį ir sumažinti pasitikėjimą valstybės institucijomis. Todėl kiekvienas pilietis, išlikdamas budrus, prisideda prie nacionalinio saugumo stiprinimo.

Pagrindinės melagingos tezės

Dezinformacijos kampanijos kūrėjai pasitelkia pasikartojančias frazes ir tariamus „faktus“, kurie turi pakirsti žmonių pasitikėjimą. Dažniausiai pasitaikantys melagingi teiginiai yra tokie, kad valstybė neskelbia grėsmės piliečiams, Ukraina siekia įtraukti Lenkiją į karą, šalies kariuomenė esą nepasirengusi gintis, o valdžia bando perkelti atsakomybę NATO. Skleidžiami ir kiti pasakojimai, jog Rusija neatsakinga už išpuolius ar kad dronų numušimas silpnina šalies apsaugą.

Dar viena manipuliacija yra bandymas įtikinti, jog Lenkija jau faktiškai kariauja su Rusija. Tokie teiginiai kurstomi tam, kad gyventojai pradėtų bijoti ir nebetikėtų nei kariuomene, nei valdžios institucijomis. Taip pat platinamos žinutės apie tariamą ukrainiečių kerštą už politinius pasisakymus.

Visa tai yra propagandos dalis, kurios tikslas yra suskaldyti visuomenę ir sukelti nepasitikėjimą tarptautiniais partneriais. Kiekvienas pilietis turi suvokti, jog tokie teiginiai nėra atsitiktiniai, o kruopščiai suplanuoti siekiant sumenkinti Lenkijos poziciją.

Kaip atpažinti melą ir apsisaugoti?

Svarbiausia taisyklė, tai visuomet tikrinti informaciją keliuose nepriklausomuose šaltiniuose. Jeigu žinutė sklinda vien tik per socialinius tinklus, o oficialios tarnybos apie ją nekalba, labai tikėtina, kad tai dezinformacija. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į paskyras, kurios dalijasi tokiomis naujienomis, dažnai tai naujai sukurti arba nepatikimi profiliai.

Piliečiams patariama vadovautis tik institucijų pranešimais, nes tik jie yra paremti patikrintais faktais. Nereikėtų skubėti spausti mygtuko „dalintis“ ar skleisti žinią vien dėl to, kad ji kelia emocijas. Atsakingas požiūris į informaciją yra kiekvieno iš mūsų indėlis į šalies saugumą.

Dezinformacija yra ne mažiau pavojinga už tiesioginius karinius veiksmus, nes ji skirta pakirsti visuomenės vienybę ir ryžtą. Būtent todėl išlikti budriems šiandien yra tiek pat svarbu, kiek ir stiprinti fizinę šalies gynybą. Tik bendromis pastangomis galima apsaugoti visuomenę nuo klaidinančių pasakojimų ir užtikrinti, kad tiesa nepasimes propagandos jūroje.