Lenkija tampa pagrindiniu NATO skydu prieš Rusiją: švedų naikintuvai ir čekų sraigtasparniai saugos nuo dronų

Paskelbė Viktoras Baliulis
Paskelbta

Lenkija tampa pagrindiniu NATO skydu prieš Rusiją: švedų naikintuvai ir čekų sraigtasparniai saugos nuo dronų

Lenkijos oro erdvės pažeidimai Rusijos bepiločiais orlaiviais sukėlė rimtą susirūpinimą tiek pačioje Lenkijoje, tiek tarp NATO sąjungininkų. Nors tokio pobūdžio provokacijos anksčiau jau buvo fiksuotos, rugsėjo 10 dieną įvykęs incidentas privertė kaimynines valstybes imtis realių veiksmų. 

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszis pabrėžė, kad tai ne tik žodžiai, bet ir konkreti sąjungininkų pagalba. Švedija ir Čekija paskelbė apie ketinimus padėti Lenkijai užtikrinti saugumą, siųsdamos modernią karinę įrangą ir gyvąją jėgą. 

Tokie žingsniai rodo augantį solidarumą tarp šalių, siekiančių apsaugoti Europą nuo didėjančios Rusijos agresijos.  Sprendimai dėl pagalbos priimti greitai, o jų įgyvendinimas turėtų įvykti artimiausiomis savaitėmis. 

Šis momentas gali tapti lūžio tašku NATO veiksmuose rytiniame flange. Augantis dronų pavojus ir jų plataus masto skrydžiai virš Lenkijos verčia šalis partneres veikti ne tik gynybiškai, bet ir strategiškai. Švedija ir Čekija yra pasirengusios ne tik bendradarbiauti, bet ir dalintis resursais realiame lauke.

Švedija siunčia oro gynybą ir naikintuvus

Švedijos gynybos ministerija pranešė, kad į Lenkiją bus siunčiama papildoma oro gynybos sistema bei naikintuvai. Šalies gynybos ministras informavo apie skubų reagavimą ir nurodė, kad tai ne simbolinis gestas, o reali karinė pagalba. Tarp siunčiamos įrangos – „Patriot“ tipo oro gynybos sistema bei JAS 39 „Gripen“ naikintuvai.

Ši pagalba bus nukreipta į pasienio regionus, kur grėsmė dėl žemai skrendančių Rusijos bepiločių orlaivių yra didžiausia. Švedijos kariuomenė pabrėžė, kad jų tikslas – užtikrinti greitą reagavimą ir padėti neutralizuoti galimus pavojus dar prieš jiems pasiekiant gyventojų teritorijas.

Pasak ekspertų, švedų „Gripen“ naikintuvai turi modernias perėmimo sistemas, kurios ypač efektyvios kovoje su mažo dydžio ir žemai skraidančiais taikiniais. Tai itin aktualu, turint omenyje, kad Rusijos dronai dažniausiai skrenda vos kelių šimtų metrų aukštyje, kad būtų sunkiau pastebimi radarų.

Čekija siunčia sraigtasparnius ir specialiąsias pajėgas

Tą pačią dieną Čekijos gynybos ministerija paskelbė, kad Lenkijai skirs tris Mi-171Sh tipo sraigtasparnius. Jie bus dislokuoti iš 22 sraigtasparnių bazės, esančios Namest nad Oslavou mieste. Šie orlaiviai atliks žvalgybos ir perėmimo funkcijas bei talkins kovoje su dronais, skrendančiais žemai virš teritorijos.

Generalinio štabo vadovas Karelas Rehka patvirtino, kad į Lenkiją bus siunčiamas specialusis dalinys, o misijoje dalyvaus iki 150 karių. Dislokacijos trukmė numatyta iki trijų mėnesių, tačiau gali būti pratęsta priklausomai nuo saugumo situacijos regione.

Be pagalbos iš oro, čekų kariai padės Lenkijos pajėgoms koordinuoti veiksmus sausumoje, ypač pasienio ruožuose, kur dažnai randami dronų nuolaužos ar technikos likučiai. Rugsėjo 10 dieną netoli Mniškovo kaimo rasta dar viena „Gerbera“ tipo drono nuolauža.

Oro gynybos sustiprinimas iš kitų sąjungininkų

Pranešta, kad iki metų pabaigos prie Lenkijos logistikos centro NATO planuoja papildomai dislokuoti dar dvi „Patriot“ sistemas iš Nyderlandų bei vieną NASAMS oro gynybos kompleksą. Prie šios įrangos prisijungs apie 300 olandų karių, kurie bus atsakingi už jų valdymą bei objekto apsaugą.

Šie sprendimai rodo, kad Lenkijos saugumas laikomas prioritetiniu NATO rytiniame flange. Kartu tai žinia Maskvai – tarptautinė bendruomenė nesitaikstys su agresyviu elgesiu, net jei jis pasireiškia dronų forma.

Strateginis žingsnis visai Europai

Švedijos ir Čekijos sprendimas rodo, kad europinės šalys vis aktyviau dalyvauja gynyboje ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Dronų karas, kuris iki šiol daugiausia vykdytas virš Ukrainos, sparčiai persikelia ir į NATO teritoriją. Kiekviena tokia pagalbos iniciatyva mažina pavojų gyventojams ir stiprina pasitikėjimą sąjungininkais.

Lenkija šiuo metu tampa savotišku skydiniu bastionu tarp rytinių grėsmių ir Vakarų Europos. Kaimyninių šalių parama rodo, kad bendradarbiavimas regione gali būti efektyvus ir greitai reaguojantis į situacijas.

Tikėtina, kad tai tik pirmas žingsnis platesniame NATO reagavimo plane, kuris turės įtakos tolimesniems veiksmams rytinėje Aljanso dalyje. Viena aišku – apsauga nuo bepiločių orlaivių tampa vis svarbesniu gynybos strategijos elementu.

Ar patiko šis įrašas?
 

Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.

0 komentarų

Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!

Prašome prisijungti

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas