Amerikiečių kariai ruošiasi palikti Europą? JAV kariuomenės mažinimas Europoje jau dabar kelia paniką

Amerikos karinė buveinė Vokietijoje dešimtmečius buvo svarbus JAV globalių operacijų centras ir Europos saugumo dalis. Tačiau pastaruoju metu, kai Vašingtonas svarsto galimus kariuomenės dislokavimo pokyčius, Berlyne vis labiau jaučiamas nerimas dėl to, kokios pasekmės tai gali turėti Vokietijai.

Gynybos ministras Borisas Pistorius neseniai lankėsi JAV sostinėje, kur susitiko su gynybos sekretoriumi Pitu Hegsetu. Po susitikimo jis pabrėžė, kad Berlynas tikisi permainų JAV karių išdėstyme Europoje. 

Tačiau lieka neaišku, ką tiksliai reiškia tos kalbos apie „mažiau“ – aiškių įsipareigojimų ar detalizuotų planų amerikiečiai dar nepateikė.

NATO sąjungininkai irgi jaučia įtampą. JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris ketvirtadienį ramino partnerius sakydamas, kad nuolat kalbasi su sąjungininkais apie vykstantį procesą, ir patikino, jog „jokių netikėtumų ar spragų strateginiame Europos kontekste nebus“.

Pagrindinis šios temos akcentas – Pentagono vykdomas pasaulinės JAV pajėgų dislokacijos peržiūros projektas (angl. Global Force Posture Review). Juo siekiama pritaikyti amerikiečių karines struktūras prie naujų prioritetų, ypač dėl įtampos Indijos ir Ramiojo vandenyno regione bei būtinybės mažinti užsienio operacijų kaštus. 

Oficialus šio proceso rezultatas turėtų būti paskelbtas rugsėjo mėnesį. Jei sprendimai bus įgyvendinti, jie gali paveikti ir amerikiečių karinį kontingentą Europoje. 

Jau vasario mėnesį JAV gynybos sekretorius viešai paragino sąjungininkus stiprinti savo kariuomenes, nes, pasak jo, „nereikėtų manyti, kad amerikiečiai visada liks“.

Vokietija turi daug priežasčių priimti šiuos signalus rimtai. Šiuo metu šalies teritorijoje dislokuota apie 35 tūkst. JAV karių daugiau nei 30-yje miestų. Tarp jų ir Rammstein aviabazė, itin svarbi JAV oro operacijoms ir palydoviniam ryšiui, bei Grafenwöhr poligonas, didžiausias JAV karinis treniruočių centras už Amerikos ribų.

Pasak Vokietijos tarptautinių santykių tarybos analitikės Eileen Matlé, amerikiečių buvimas Vokietijoje nėra vien tik europiečių saugumo garantija, tai ir pačių amerikiečių strateginis interesas. 

„Tokios bazės kaip Rammstein naudojamos ne tik Europos apsaugai, bet ir veiksmams Artimuosiuose Rytuose bei kai kuriose Afrikos vietose“, – pažymėjo ji.

Be to, Europa yra svarbus logistikos mazgas, per kurį JAV gabenama karinė technika į kitus pasaulio regionus.

Matlé neatmeta tikimybės, kad gali būti išvesti apie 20 tūkst. JAV karių, atvykusių į Europą 2022 metais po Rusijos invazijos į Ukrainą. Tai vis tiek paliktų ganėtinai stiprų amerikiečių buvimo pėdsaką, nes šiuo metu Europoje jų yra apie 90–100 tūkst.

Vienas iš NATO pareigūnų, kuris nenorėjo viešinti savo vardo, patvirtino, kad 30 proc. sumažinimas yra realus. Tačiau pabrėžė, jog tokie pokyčiai turi būti vykdomi struktūriškai, be staigmenų partneriams.

Kol kas Vokietijos gynybos ministerija oficialių komentarų dėl šių diskusijų nepateikė.

Priminsime, kad dar balandį NBC pranešė apie svarstymus JAV gynybos departamente iš Rytų Europos išvesti iki 10 tūkst. karių. Tai yra dalis 20 tūkst. karių, atsiųstų 2022 metais pagal tuometinio prezidento Joe Bideno administracijos sprendimą stiprinti šalių, besiribojančių su Ukraina, gynybą.