Atakos Rusijos teritorijoje ir toliau nesiliauja: šalia „Lukoil“ naftos milžinės - didžiulė ugnies jūra ir panika

Apie incidentą vietiniai gyventojai pradėjo dalytis vaizdo įrašais regioniniuose „Telegram“ kanaluose. Atakos vietą identifikavo OSINT paskyra „Def Mon“ socialiniame tinkle „X“. 

Pasak jų, smogta nedidelei gamyklai pavadinimu „Bitumen Production“, kuri įsikūrusi greta pagrindinio perdirbimo objekto. Ar būtent ši gamykla buvo tikslinis taikinys, ar dronai tiesiog nesugebėjo pataikyti į pačią „Lukoil“ gamyklą – lieka neaišku.

Rusijos Nepaprastųjų situacijų ministerija patvirtino, kad objektas buvo apgadintas ir kilęs gaisras įgavo didelį mastą.

„Atnaujinti duomenys rodo, kad dega bitumo gamybos įrenginiai, kurių bendra talpa – 200 kubinių metrų. Į įvykio vietą iš Zeletsino stoties išsiųstas priešgaisrinis traukinys. Gesinimo darbuose dalyvauja daugiau kaip 70 žmonių ir 26 technikos vienetai“, – nurodė ministerija.

Nuotraukose iš atvirosios prieigos matyti apgadintas objektas ir gaisro padariniai. Šis smūgis ženklina atnaujintą Ukrainos veiksmų bangą prieš Rusijos kuro infrastruktūrą po kelių mėnesių pertraukos.

Priminsime, kad birželio 6 dieną Ukrainos bepiločiai skriejo link „Kristall“ naftos saugyklos Engelso mieste, šį objektą valdo Rusijos federalinė rezervų agentūra „Rosrezerv“. Čia laikomas reaktyvinis kuras, naudojamas strateginei Rusijos aviacijai.

Analitikai šią ataką vertina kaip dalį platesnės kampanijos, kuria siekiama trikdyti Rusijos tolimų smūgių galimybes. Tai ne pirmas kartas, kai Engelso regionas tampa taikiniu, ši zona svarbi ne tik logistiniu, bet ir strateginiu požiūriu.

Birželio 7-osios ataka greičiausiai nėra atsitiktinė, paskutinis smūgis į šią sritį buvo fiksuotas kovo 19 dieną, kai dronai atakavo „Kavkazskaya“ naftos perkrovimo terminalą Krasnodaro krašte. Kstove incidentas jau buvo kilęs ir sausio 28–29 naktį, tuomet taip pat nukentėjo naftos saugyklos ir kilo platus gaisras.

Šioje vietovėje veikia viena didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų „Lukoil-Nizhny Novgorodnefteorgsintez“, kuri nutolusi apie 800 kilometrų nuo Ukrainos sienos.

Šios atakos rodo, kad Ukraina vis dažniau taikosi ne tik į fronto zonos objektus, bet ir į giliai Rusijos viduje esančią energetinę infrastruktūrą. 

Tuo siekiama ne tik pakenkti kuro tiekimui karinėms reikmėms, bet ir sukelti psichologinį spaudimą, parodyti, kad net toli nuo fronto esantys objektai nėra neliečiami.