Baimėje gyvena net ir Rusijos elitas: vienas po kito dingsta net ištikimiausi Putino žmonės, kas čia vyksta?

Anot buvusio prezidento administracijos darbuotojo, kuris panoro likti anonimiškas, padėtis atrodo bauginanti. Vieni sunaikina save patys, kiti sulaukia griežtų nuosprendžių, dar kiti tiesiog dingsta ar randami negyvi. Visa tai verčia nerimauti net ir įtakingiausius Rusijos politikus bei verslo atstovus.

Romano Starovoito, kuriam buvo penkiasdešimt treji metai, mirtis įvyko liepos septintą dieną. Tą dieną prieš jį buvo pradėtas tyrimas dėl plataus masto finansinių nusikaltimų. Tačiau ne mažiau keista yra tai, kad prezidentas Vladimiras Putinas neišreiškė jokios užuojautos. Premjeras taip pat tylėjo. Tai, pasak buvusio administracijos darbuotojo, yra labai reikšmingas ženklas. Elitas suprato, kad net ir lojalūs sistemos nariai gali būti paaukoti be jokio gailesčio.

Taisyklės nebeveikia kaip anksčiau

Toks elgesys signalizuoja apie pasikeitusias taisykles aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Neužtikrintumas auga, o daugelis įtakingų asmenų nebežino, kas laukia jų rytoj. Tie, kurie anksčiau buvo laikomi patikimais sistemos dalyviais, dabar susiduria su suėmimais, teismų nuosprendžiais ar net mirtimis. Politologė ir buvusi Rusijos centrinio banko patarėja Aleksandra Prokopenko sako, kad dabar nebeužtenka turėti įtakingų rėmėjų. Išgyvena tie, kurie geba išlikti atsargūs, o ne tie, kurie stiprūs ar aukštose pozicijose.

Viena dabartinė pareigūnė pripažįsta, kad Kremliuje tvyro paranoja. Ji vengia pavojingų temų ir stengiasi laikytis nuošaliai. Anot jos, kiekvienas gyvena savo mažame pasaulyje ir stengiasi netraukti dėmesio. Tokia vidinė įtampa tampa vis labiau matoma ir pasireiškia tiek elgesyje, tiek viešų pareiškimų trūkume.

Mirčių virtinė nesiliauja

Per pastaruosius dvejus metus Rusijoje žuvo nemažai aukšto rango pareigūnų ir valstybinių įmonių vadovų. Dauguma šių atvejų oficialiai įvardijami kaip savižudybės ar nelaimingi atsitikimai. Tačiau dažni sutapimai, mirčių aplinkybės ir aukštos pareigybės kelia įtarimų, kad tai gali būti ne atsitiktinumai, o sisteminis spaudimas bei vidinės valymo akcijos šalies struktūrose.

Liepos mėnesį apie savižudybę pranešta ir apie Romaną Starovoitą, o netrukus po to Maskvoje iš daugiabučio lango iškrito naftos transporto bendrovės „Transneft“ viceprezidentas Andrejus Badalovas. Artimieji kategoriškai neigia, kad jis turėjo polinkį į savižudybę ar patyrė psichologinių problemų.

Lukoil ir Gazprom žmonės tarp aukų

Panašių atvejų pasitaikė ir anksčiau. Pavyzdžiui, 2022 metais iš ligoninės lango iškrito „Lukoil“ valdybos pirmininkas Ravilis Maganovas. Tais pačiais metais mirė ir keletas kitų aukšto rango vadovų, susijusių su „Lukoil“ bei „Gazprom“ įmonių struktūromis.

Nors oficialiai nė vienu iš šių atvejų nebuvo įrodyta valdžios institucijų įsikišimo, pasikartojančios mirties aplinkybės, aukštos pareigos ir tyla iš Kremliaus pusės didina įtarimų lygį visuomenėje bei tarp politikos analitikų. Tokia Kremliui būdinga tyla dažnai vertinama kaip tylus pritarimas arba signalas, kad viskas vyksta su valdžios žinia.

Rusijos elitas dabar gyvena nuolatinėje įtampoje. Kas bus kitas, tapo ne retoriniu, o labai tikru klausimu. Politikai, valdininkai ir verslo lyderiai vis labiau užsisklendžia, vengia viešumo ir tampa atsargesni nei bet kada anksčiau. Šalyje, kurioje lojalumas dar neseniai buvo saugumo garantas, šiandien jis nieko nebeužtikrina. Tvyranti atmosfera rodo, kad net sistemos viduje nebėra stabilumo ar aiškių žaidimo taisyklių. Tai skatina vis didesnį nepasitikėjimą ir izoliaciją tarp pačių įtakingiausių žmonių Rusijoje.