Branduolinė grėsmė išaugo iki maksimumo? Vos viena žinutė ir jau siunčiamas kritinio pavojaus signalas

Anot jo, tai, kad D. Trumpas iškart reagavo į Rusijos provokacijas, pasiųsdamas branduolinius povandeninius laivus arčiau Rusijos krantų, dabar tik leidžia Kremliui suprasti, jog užtenka jį supykdyti internete ir jis imsis veiksmų.

„Gerai, kad Trumpas pagaliau perprato Rusijos režimą, bet blogiau, kad reakcijos į tai jau formuoja JAV branduolinę politiką,“ – rašo Seely dienraštyje „The Telegraph“. 

Pasak jo, pavojinga tai, kad tokiame jautriame kontekste, kaip branduoliniai grasinimai, viskas persikelia į socialinius tinklus.

Jis primena, kad mes jau pripratome girdėti iš Rusijos vadovų branduolinius grasinimus, tačiau šįkart viskas peržengė ribą. JAV prezidentas viešai pareiškė, jog įsakė dislokuoti du atominius povandeninius laivus arčiau Rusijos. 

Tai, jo teigimu, atsakas į Medvedevo komentarus, kuriuose šis ragino Trumpą „prisiminti filmus apie gyvus numirėlius“ ir paminėjo „mirusios rankos“ sistemą, sovietinį automatinį atsakomąjį smūgį branduolinės atakos atveju.

B. Seely įspėja, jog Rusija dabar žino, kad Trumpą galima paveikti emocijomis ir įžeidimais, o tai gali paskatinti pavojingus žaidimus. Jo vertinimu, Rusijos režimas jau seniai analizuoja Vakarų lyderių psichologiją ir veikia remdamasis jų reakcijų prognozėmis. 

Dabar tai darosi dar pavojingiau, kai net branduolinės temos tampa socialinių tinklų įkaitėmis. Nors branduolinio ginklo panaudojimo tikimybė išlieka maža, ji nėra nulinė, perspėja britų politikas. 

Jis primena, kad nuo 2005 metų, kai Rusija pradėjo daryti spaudimą Ukrainai, kiekvienas nesėkmingas bandymas baigdavosi konflikto eskalacija ir tai nutiko tiek 2014 metais, tiek 2022-aisiais.

Britų politikas atkreipia dėmesį ir į Rusijoje minimą „slaptą branduolinę doktriną“, kurią kai kurie vadina „eskalacija vardan deeskalacijos“. Jos esmė yra greitas ir ribotas branduolinis smūgis tam, kad priverstų priešą sustoti. 

Tai galėtų prasidėti nuo demonstracinio sprogimo jūroje, vėliau – smūgis negyvenamame žemės ruože, tada karinis taikinys, o galiausiai - taktiniai smūgiai realiame konflikte.

V. Putino požiūris į branduolinio ginklo panaudojimą taip pat keitėsi. Jei 2014 metų Rusijos karinė doktrina branduolinį smūgį leido tik kraštutiniu atveju, kaip atsaką į branduolinę ataką arba tiesioginę grėsmę valstybei, tai 2020 metais atsirado ir „preventyvinio smūgio“ galimybė, kai, pavyzdžiui, Rusija netenka branduolinės kontrolės dėl išorinių smūgių. 

2024 metais Putinas pareiškė, kad net ir konvencinė raketų ataka galėtų būti pakankama priežastis branduoliniam atsakui.

Pasak B. Seely, ukrainiečiai seniai teigia, kad branduoliniai grasinimai yra tik maskuotė, bandymas paslėpti Rusijos silpnumą ir patiriamus milžiniškus nuostolius. Tačiau net jei šios grėsmės dažnai laikomos blefu, visiškai atmesti jų neįmanoma.

B. Seely teigia, kad nėra jokių lengvų sprendimų. Putino režimas yra pasiruošęs tęsti karą. Jis neieško taikos. 

„Trumpas, deja, tebėra apgaudinėjamas,“ – rašo britų politikas.

Jo manymu, vienintelis realus kelias – toliau stiprinti Ukrainos oro gynybą, siekti, kad Rusija būtų įstumta į karinį aklavietę. Tik tuomet, pasak jo, galima tikėtis, kad net ir labiausiai įsiutęs Kremlius bus priverstas sustoti. Visos kitos alternatyvos, anot jo, yra pernelyg baisios, kad jas apskritai norėtųsi svarstyti.