Danija priėmė šokiruojantį sprendimą: danai į pensiją eis nuo 70 metų, likusi Europa šį sprendimą stebi su nerimu

Senėjančios visuomenės ir vis ilgesnė gyvenimo trukmė verčia persvarstyti, kada „laikas į pensiją“ iš tikrųjų turėtų ateiti. Šiuo klausimu ypatingai išsiskyrė Danija, kuri oficialiai paskelbė apie naujus pokyčius, kuomet nuo 2040 metų daliai gyventojų pensinis amžius bus 70 metų. 

Tai viena ambicingiausių šiuolaikinių socialinių reformų Europoje. Tačiau kaip tai atrodys praktiškai ir ką reiškia kitiems europiečiams?

Danija didina pensinį amžių iki 70 metų

Danijos parlamentas priėmė sprendimą palaipsniui didinti pensinį amžių. Pranešama, kad nuo dabar galiojančių 67 metų iki 70 metų 2040 metais. Ši tvarka bus taikoma visiems šalies gyventojams, gimusiems po 1970 metų gruodžio 31 dienos. 

Pokytis bus įgyvendinamas palaipsniui. 2030 metais pensinis amžius padidės iki 68 metų, 2035-aisiais – iki 69 metų. Nors tai reikšmingas žingsnis, šalies premjerė Mette Frederiksen užtikrino, kad 70 metų bus galutinė riba. 

Net jei statistiškai gyvenimo trukmė ir toliau ilgės, sprendimas daugiau nekilti šios ribos yra politinis įsipareigojimas. 

„Ne viską turime matuoti metais – turime žiūrėti ir į žmogaus gyvenimo kokybę“, – teigė ji.

Kritika ir palaikymas - ką sako danai?

Už tokį sprendimą pasisakė dauguma Danijos parlamento (Folketingo) narių. Tačiau per dvi valandas trukusią diskusiją netrūko ir kritinių pastabų. Vieni ragino peržiūrėti senąją sistemą, kuri buvo paremta dar 2006 metais pasirašytu susitarimu, pagal jį pensinis amžius automatiškai didėja pagal gyvenimo trukmės augimą.

Jei šis principas būtų taikomas be pakeitimų, 2070 metais danai pensijos sulauktų tik būdami 74 metų. Premjerės pažadas tokio scenarijaus nebeleisti rodo, kad net ir ekonomiškai pagrįsti sprendimai turi būti derinami su žmogiškuoju faktoriumi.

Lenkijos ir Lietuvos kontekstas: lyginamasis fonas

Kol Danija planuoja vienus drąsiausių pokyčių Europoje, Lietuvoje pensinis amžius vis dar kyla palaipsniui ir artėja prie 65 metų tiek vyrams, tiek moterims. Lenkijoje situacija kol kas stabili, ten moterų pensinis amžius išlieka 60 metų, vyrų – 65.

Vis dėlto, Lenkijoje dažnai keliama klausimų, kaip paskatinti vyresnio amžiaus žmones ilgiau likti darbo rinkoje. Socialinio draudimo fondo (ZUS) vadovas Zbigniewas Derdziukas pabrėžė, kad kiekvienas turi galimybę pats spręsti, kada trauktis iš darbo. 

„Skaičiuokite savo įmokas, žinokite, kokio dydžio bus jūsų pensija, ir tada nuspręskite – gal verta dar padirbėti“, – kalbėjo jis žiniasklaidai.

Kodėl tokie pokyčiai vyksta?

Europos šalys sensta – gimstamumas mažėja, gyvenimo trukmė ilgėja. Tai reiškia vis didesnį spaudimą pensijų sistemoms. Kai mažėja dirbančiųjų ir daugėja pensininkų, išlaikyti socialinį balansą tampa sudėtinga. 

Todėl daugelis vyriausybių renkasi kelią – arba mažinti pensijas, arba ilginti darbo laikotarpį. Danijos pasirinktas kelias yra radikalus, bet aiškiai apibrėžtas. Padidinant pensinį amžių ir tuo pačiu nubrėžiant „lubas“, šalis tikisi pasiekti stabilumą. 

Tokie sprendimai dažnai reikalauja drąsos ir rizikos, bet, pasak Mette Frederiksen, jie taip pat turi užtikrinti žmogaus orumą.

Ar 70 metų – naujas standartas?

Šis sprendimas gali tapti pavyzdžiu kitoms šalims, ypač toms, kurios šiuo metu vis dar linkusios atidėlioti pensijų sistemos reformas. Klausimas, ar 70 metų riba taps naujuoju standartu, išlieka atviras. 

Tačiau viena aišku – pensija šiandien nebėra savaime suprantamas „poilsio laikotarpis“, o vis labiau tampa gyvenimo dalimi, kurią reikia planuoti.

Kol vieni džiaugiasi ilgėjančiu gyvenimu, kiti klausia, ar norime praleisti paskutinius darbingus metus darbe, ar su artimaisiais? Danija sako, kad šiuo metu – darbe, bet ribas brėžiame dabar. Ir galbūt tai bent šiek tiek sąžiningiau nei sprendimai be pabaigos.