Prisijunkite
Kol Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė vis drąsiau diegia mikro bangų ginkluotę realiuose kariniuose scenarijuose, pavyzdžiui, reaguodamos į grėsmes Irake ar Sirijoje, Rusija tyliai uždaro savo ilgai skambintą programą. Po dešimties metų pažadų mobilusis mikro bangų ginklo projektas „Furor“ nepasiekė fronto, jis nugabentas į muziejų.
Pasaulio galingiausios kariuomenės spartina kryptinės energijos ginklų diegimą. Jau 2023 metų pabaigoje JAV Gynybos departamento atstovas spaudai Patas Ryderis, komentuodamas įvykius Artimuosiuose Rytuose, užsiminė, kad Amerikos bazėms apsaugoti gali būti naudojami tiek lazeriniai, tiek mikro bangų ginklai.
Panašius sprendimus plėtoja ir britai. Šios naujos kartos ginkluotės tikslas yra neutralizuoti bepiločius orlaivius, elektroninius taikinius ir apsaugoti svarbius objektus nuo įvairių grėsmių.Tuo metu Rusija nusprendė pademonstruoti savo pasiekimus... muziejuje.
Sistemos „Furor“ prototipas pirmą kartą buvo viešai parodytas ne bandymų poligone, o garsiajame Centrinėje šarvuotosios ginkluotės ir technikos muziejuje. Paskelbtos nuotraukos atskleidė konstrukciją, primenančią seną maketą, sumontuotą ant priešlėktuvinės gynybos sistemos „Buk“ vikšrinės platformos.
Didelės viltys, menki rezultatai
Prieš dešimtmetį skelbtos „Furor“ galimybės skambėjo įspūdingai. Ginklas turėjo naudoti reliatyvistinį didelės galios generatorių, specialią anteną ir pažangius valdymo bei perdavimo mechanizmus. Rusijos žiniasklaidoje buvo teigiama, kad sistema galės veikti daugiau nei dešimties kilometrų atstumu ir užtikrins apsaugą iš visų pusių. Tačiau realybėje nei bandymų, nei veikimo rezultatų, nei dokumentų, galinčių įrodyti sistemos efektyvumą, iki šiol nebuvo pateikta.
Amerikiečių analogas „Epirus Leonidas“, kuris jau testuojamas realiomis sąlygomis, turi veikimo nuotolį tik apie du kilometrus, todėl rusų žadėti pasiekimai kelia abejonių. Kaip teigia „Defense Express“, tikėtina, jog „Furor“ projektas nuo pat pradžių buvo skirtas ne kariniams tikslams, o finansų pritraukimui iš valstybės biudžeto bei įvaizdžio formavimui. Šį projektą kūrė tas pats Maskvos radijo technikos institutas, kuris anksčiau vystė ir kitus nevykusius projektus, tokius kaip A-100 „Premier“ ankstyvojo perspėjimo lėktuvas.
Neįgyvendinti pažadai ir tylus uždarymas
Nors Rusija oficialiai tikina, kad projektas dar nebaigtas, prototipo atsiradimas muziejuje daugelio ekspertų laikomas tylia pabaiga. Tai dar vienas pavyzdys, kai „stebuklingas“ Rusijos ginklas vietoje tikro mūšio lauko atsiduria ant pjedestalo. Tokie atvejai jau tapo įprasti: iškilmingi pristatymai, pompastika žiniasklaidoje, bet realaus veikimo nėra.
Jeigu tai būtų kita valstybė, dar būtų galima svarstyti apie informacinę miglą ar strateginį slaptumą, tačiau Rusijos atveju per pastaruosius metus matėme daug tokių situacijų, kai prabangūs prototipai taip ir liko tik pažadais.
Projektas „Furor“ iliustruoja, kaip teoriniai planai nesusitinka su praktiniais įgyvendinimo žingsniais. Ir kol Vakarų šalys diegia naujas technologijas realiame mūšio lauke, Rusija pasilieka su savo eksponatais muziejuose, kaip priminimu apie tai, kad propaganda negali pakeisti tikros pažangos.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti